Pavojingiausia konflikto zona visame pasaulyje? Dvi didžiulės branduolinės valstybės atnaujino karinius veiksmus - kas nutiko tarp Indijos ir Pakistano, ir kuo tai gali baigtis  ()

Pakistano ir Indijos konfliktas trunka jau pusę amžiaus ir vis neužgęsta. Ar dabartinis paaštrėjimas bus paskutinis, nes konfliktas bus išspręstas, ar paskutinis, nes bus eskaluojamas?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tarp Indijos ir Pakistano vėl vyksta karinis santykių paaštrėjimas. Šalys baudžiasi eiti iki galo. Kaip sako Pakistano premjeras Imranas Khanas, „karą gali pradėti vienas žmogus, tačiau jį užbaigti – jau nebe jo jėgoms“. Tačiau jam, kaip ir jo Indijos kolegai Narendrai Modi, karo pradėjimo monopolija nebepriklauso. Sprendimus priima jau kiti žmonės — kur kas mažiau atsakingi, bet tuo pat metu galintys veikti kur kas laisviau

Dabartinis Indijos ir Pakistano konfliktas dar kartą parodė, kodėl tokios lokalios prieštaros kelia vis didesnę grėsmę visam pasauliui. Šalių vyriausybės praranda kariavimo monopoliją, o taip pat – manevro laisvę. Pernelyg dažnai žiežirba įplieskia gaisrą paprasčiausiai todėl, kad valstybių vadovams nebelieka alternatyvų — jie priversti veikti siaurame, ankstesnių savo veiksmų ar dabartinių apribojimų sukurtame, galimybių koridoriuje.

Visiškai neseniai regėjome tai Sirijoje. Assado demonizacija, JAV pažadai „atsakyti į bet kokius Damasko cheminio ginklo panaudojimus“, baimės prarasti veidą ir daugiavektorinės strategijos krypties nebuvimo derinys — visa tai darė Vašingtoną Sirijos teroristų veiksmų įkaitu. Jų rengiamos pastarosios cheminės provokacijos iš esmės už ausų tempė Jungtines Valstijas (kurios stengėsi išsipainioti iš joms neperspektyvaus konflikto Sirijoje) ne tik atgal į konfliktą, bet ir į visavertį kariuomenės įvedimą ir antrąjį Vietnamą. Analogiška schema dėliojasi ir Ukrainoje: Maskva savo figūras šachmatų lentoje išdėliojo taip, kad bet kokia nauja Porošenko provokacija Kerčės sąsiauryje lems jėgos panaudojimą prieš režimą pažeidusius Ukrainos laivus. Ir Ukrainos prezidentas tai žino. Gali būti, netgi atliks ėjimą, jei priešrinkiminė kampanija susiklostys jam liūdnai (Rusijos „agresija“ suteiktų Porošenko galimybę įvesti nepaprastąją padėtį ir rinkimus tiesiog atšaukti).

Visgi, su visa derama pagarba konfliktams Sirijoje ir Ukrainoje, automatinės Indijos ir Pakistano konflikto eskalacijos pavojus nepalyginamai didesnis. Visų pirma dėl to, kad susiremtų dvi didelės valstybės, o visų antra, dėl to, kad abi jos – branduolinės.

Kas užžiebė?

Žiežirba praskriejo vasario 14 dieną Indijos ir Pakistano nepasidalinamoje Džamu-i-Kašmir valstijoje (kuri dažnai vadinama tiesiog Kašmyru). Tą dieną teroristinės organizacijos „Gžaiš-e-Muhamad“ kovotojai surengė vieną iš kruviniausių pastarųjų kelių dešimtmečių teroristinių aktų prieš Indijos jėgos struktūras: 22 metų mirtininkas, kelis šimtus kilogramų TNT atitinkančių sprogmenų prikrautu automobiliu atakavo policininkus vežusią koloną. Per sprogimą žuvo 40 žmonių, dar maždaug tiek buvo sužeista.

Indijos premjeras Narendra Modi dėl teroristinio akto iškart apkaltino Pakistaną. „Derybų laikas baigėsi. Kaimyninė šalis valdoma iliuzijos, kad jos teroristiniai aktai gali destabilizuoti padėtį mūsų šalyje, tačiau jos planai neišsipildys“, — pareiškė vyriausybės vadovas. Po to atšaukė pasiuntinį iš Islamabado „konsultacijoms“, o taip pat panaikino didžiausio palankumo tarpusavio prekybos režimą su Pakistanu.

Tikėtina, Modi buvo teisus: teroristinį aktą iš tiesų rengė Pakistano jėgos (niekam nėra paslaptis, kad „Džaiš-e-Muhamad“ įsikūrusi Pakistano teritorijoje). Tik štai klausimas: kokios? Žinoma, teoriškai galima svarstyti, remiantis tuo, kam tai naudinga, ir Pakistane iš tiesų netrūksta besipelnančių iš dabartinės krizės. Kalbėdamas su šių eilučių autoriumi, indologas, RMA IMEMO mokslo darbuotojas Aleksejus Kuprijanovas pažymėjo, kad tarp jų — siekiantis sustiprinti savo įtaką Pakistano karinis elitas; mažiau nei prieš pusmetį Pakistano Tarpžinybinės žvalgybos (ISI) vadovo postą užėmęs ir norintis jame įsitvirtinti Asimas Muniras; ir netgi pats prezidentas Imranas Chanas — buvusi kriketo žvaigždė, norinti užsitarnauti ryžtingai nacionalinius interesus ginančio žmogaus reputaciją. Tačiau praktikoje dažnai nutinka, kad beneficiarai naudą tiesiog išgauna iš kitų išprovokuotos krizės: tikras politikas nekuria galimybių, o jomis naudojasi. Taip ir čia: teroristinis aktas galėjo būti organizuotas tiesiog „darbiniu režimu“ ar keršijant už 2016 metų indų atakas (tada Indijos spec. tarnybos, atsakydamos į eilinį terorio aktą, kirto sieną, sunaikino keletą teroristų stovyklų, o tuo pačiu, ir kelis po ranka pasitaikiusius Pakistano kareivius), o kai kurie elito atstovai pradėjo kreipti viską savo naudai.

Vox populi

Kaip bebūtų, teroristino akto organizatorius puikiai žinojo, kad ši akcija Indiją, o tiksliau – jos premjerą Narendrą Modį, įstums į siaurą galimybių koridorių, vesiantį Niu Delį eskalacijos keliu. Iš esmės, Indijos premjeras kito pasirinkimo nė neturi. Pavasario gale Indijoje vyks parlamento rinkimai, kurių išvakarėse jo Indijos liaudies partija (Bharatiya Janata Party, BJP) negali prarasti reitingo taškų. O ignoruodama teroristinį aktą, arba atsakydama į jį minkštai, ji juos išbarstytų. Ir čia svarbu netgi ne tai, kad BJP elektoratas savo esme yra dešinysis: teroristinis aktas Kašmyre sukėlė plačius neramumus ir nacionalistinių nuotaikų pakilimą visoje šalyje (jie nukreipti ne tik prieš pakistaniečius, bet ir prieš Kašmyro gyventojus). Ir premjeras, dešiniosios BJP lyderis, paprasčiausiai negalėjo daryti nieko kito, kaip tik tapti šių nuotaikų vadu ir atsiduoti eskalacijos kryptimi judančios liaudies pasipiktinimo bangos valiai.

Taip jis ne tik pakeitė ne vieną mėnesį vykusios šalių tarpusavio santykių stabilizcijos kursą (ramios atmosfeos kūrimą, tarpusavio susišaudymų nutraukimą, pasienio punktų atidarymą). Modis jėgos struktūroms viešai suteikė carte blanche atsakomiesiems veiksmams – bet kuriuo metu ir bet kokiu mastu. Dėl to vasario 26 dieną Indijos aviacija atakavo teroristų bazes, esančias Pakistano teritorijoje (beje, ne įprastai atakuojamoje Islamabado kontroliuojamoje Kašmyro dalyje, o paties Pakistano). Pakistano valdžia, aiškus daiktas, į jėgą atsakė jėga, ir per kelias dienas šalys apsikeitė ne vienu smūgiu. Jau yra aukų (Pakistanas numušė Indijos KOP lėktuvą ir nelaisvėn paėmė pilotą, kurio apklausą nufilmavo). Šalys teigia apie dar kelis numuštus lėktuvus.

Tačiau visus kamuoja kitas klausimas: ar įkandin lėktuvų kils raketos? Ar peraugs šis kontroliuojamas konfliktas į tarpusavio branduolinių smūgių stadiją? Iš visko sprendžiant, kol kas visgi ne. Paprasčiausiai todėl, kad dviejų branduolinių valstybių santykiuose galioja „garantuoto tarpusavo sunaikinimo“ principas. Branduolinį ginklą panaudoti norinti šalis supranta sulauksianti nepriimtiną žalą padarysiančio atsakomojo branduolinio smūgio. Todėl konfliktas veikiausiai tęsis, naudojant įprastąją ginkluotę.

Bendra problema

Beje, kad ir nebranduolinio, konflikto pasekmės atsilieps situacijai Azijoje, tad ir RF intresams. Ir ne tik todėl, kad Indija ir Pakistanas yra Šanchajaus bendradarbiavmo organizacijos (ŠBO) narės — abi pusės į tarpusavio kovas įtraukia ir kaimynes. Tad, Kinija — svarbiausias RF ir Rytų Azijos partneris — ne tik Pakistano sąjungininkas, bet ir okupuoja dalį Kašmyro. Afganistanas, kuriame situacija užtikrins galvasopį Rusijai dar ne vienus metus, su Indija derina sąjungininkiškus santykius ir, perfrazuojant Bismarką, tampa indiška vapsva ant Pakistano sprando, dėl to Pakistano žvalgyba viliasi ir visokeriopai stengiasi Afganisano kovotojų rankomis destabilizuoti situaciją šalyje. Galiausiai, į konfliktą neišvengiami įsitrauks JAV: Pakistanas — jų senas problemiškas sąjungininkas, o Indija — naujas ir perspektyvus. Taip, Vašingtonas pasisakymai yra à la katinas Leopoldas, visgi, jei situacija paaštrėtų, ko gero šalis stotų Indijos pusėn. O tai gali sukelti dar didesnę Pakistano radikalizaciją.

Laimei, kol kas toks scenarijus visgi menkai tikėtinas. Indija ir Pakistanas pašaudys viena į kitą, o paskui, nuleidus garą, situacija turbūt atvės. Bet tik lig tol, kol dar viena teroro akto uodega nuspręs pavizginti Indijos ir Pakistano šunimis, per pusę amžiaus trunkantį konfliktą įginusius save į siaurą galimybių koridorių. kurio gale šviečia branduolinių sprogimų pašvaistės.


snob.ru

(10)
(3)
(7)

Komentarai ()