Šventame ežere – radiniai, menantys Majų kruvinus ritualus ()
Lenkijos archeologų komanda, nardanti galimai šventame ežere šiaurinėje Gvatemaloje, iškėlė šimtus majų artefaktų – įskaitant ceremoninius dubenis ir obsidiano peilį, kurie galėjo būti naudojami aukojimuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gvatemalos mokslininkai nagrinėja artefaktus siekdami sužinoti daugiau apie majų kultūrą įvairiais jos egzistavimo epizodais. Jie taip pat nori sužinoti, kaip objektai gali būti susiję su religinėmis majų praktikomis.
Archeologai iš Petén Itzá ežero ištraukė daugiau nei 800 artefaktų – iš ežero, kuris, pasak komandos lyderės Magdalenos Krzemieńos iš Jogailos universiteto, kadaise juosė senovinį Nojpeténo miestą.
Sala, kurioje kadaise egzistavo senovinis miestas, dabar yra šiuolaikinio Gvatemalos miestelio Flores dalis – jis yra šiaurinėje Peténo provincijoje, regione, garsėjančiame atšiauriais kalnais ir džiunglėmis.
Radiniai, menantys aukas
Dauguma ežere rastų artefaktų – maži keramikos gabalėliai, kurių keletas datuojama protoklasikiniu majų laikotarpiu, nuo 150 pr.m.e iki 250 mūsų eros metų. Bet didžioji dalis radinių priklauso majų postklasikiniam laikotarpiui, t. y. 1000-1687 m.
M.Krzemieńa sako, kad didžiausi ežere rasti radiniai – trys keraminiai dubenys, sudėti vienas į kitą, ir peilis obsidiano ašmenimis. Tai panašu į įrankius, naudotus senoviniuose ritualuose – o tai reiškia, kad visa tai galėjo būti naudojama gyvūnų ir žmonių aukoms. Mokslininkės teigimu, kai kuriuose dubenyse buvo rasta smulkių gyvūnų kaulų. Tačiau neatmestinas variantas, kad kokie smulkūs gyvūnai galėjo į indus patekti ir savarankiškai – ir ten žūti.
Pats ežeras, juosęs senovinį miestą, majų ritualuose greičiausiai taip pat buvo labai svarbus. „Majų tikėjime vanduo turėjo ir labai svarbią simbolinę reikšmę, – teigia mokslininkė. – Manoma, kad jis buvo tarpininkas – arba durys – į požeminį, mirties pasaulį, kuriame gyveno dievai“.
Dėl tokio tikėjimai senovės majai savo dievams aukojo gyvūnus ir kartais žmones ežeruose ir užtvindytose kalkakmenio įgriuvose, vadinamuosiuose senotuose – kurie regione yra gana dažni.
M.Krzemieńa teigė, kad naujausia ekspedicija neįrodė, jog visas Peténo ežeras Itzá buvo šventa vieta, tačiau kai kurie po vandeniu rasti ritualiniai objektai rodo, kad bent dalis ežero čia gyvenusiems žmonėms buvo šventa.
Majų ežeras
Senovinis Nojpeténo miestas buvo ikikolumbinės majų civilizacijos centras – ši senovinė kultūra užėmė dabartinės pietryčių Meksikos dalį, Gvatemalą, Belizą, o taip ir dalį Hondūro ir Salvadoro teritorijų. Tarp žymiausių majų teritorijų yra ir dabartinėje Meksikoje, Jukatano pusiasalyje esantis senovinis Chichen Itza miestas.
Majų civilizacija buvo pažangi – jie turėjo sudėtingą astronominį kalendorių, ir išskirtinius piktografinius rašmenis. Pati kultūra egzistavo daugiau nei 2000 metų, iki europiečių įsiveržimo į Amerikas. Majų kultūra darė įtakas ir kitoms mezoamerikietiškosioms civilizacijoms – pavyzdžiui, actekams.
Lenkų ir Gvatemalos archeologai planuoja ir toliau tyrinėti Petén Itzá ežerą, kita ekspedicija numatoma rugpjūtį.
