Prasideda tikra kosmoso drama? „SpaceX“ jau pavertė Rusijos „Roskosmos“ beverte ir nenaudinga“ - rusai pyksta, bet nieko negali padaryti (7)
Kol kas netyla kalbos apie naująją „SpaceX“ „Crew Dragon“ kapsulę, kuri sėkmingai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį ir sugrįžo į Žemę, tačiau ne mažiau įdomu, kaip į šią amerikiečių sėkmę reaguoja Rusija. Nuo 2011 metų jie jautėsi gana užtikrintai, nes, NASA nutraukus „Space Shuttle“ programą, astronautus į TKS skraidino tik Rusija. Bet dabar jau matomos šiokios tokios užuominos apie nepasitenkinimą amerikiečių sėkme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš savaitę, kai „SpaceX“ kapsulė sėkmingai pasiekė TKS, Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“, įsakė savo astronautui Olegui Kononenko užsidaryti Rusijai skirtoje stoties dalyje. Vėliau „Roskosmos“ pakomentavo, kad taip astronautui būtų buvę paprasčiau apsisaugoti, jei „SpaceX“ kapsulė taptų nevaldoma ir trenktųsi į stotį.
Kai tapo aišku, kad viskas baigėsi sėkmingai, „Roskosmos“ savo „Twitter“ paskyroje rusiškai pasveikino NASA, tačiau pabrėžė faktą, kad „jų saugumas yra peiktinas“. Po valandos socialinio tinklo paskyroje pasirodė gana retas įrašas angliškai, kuriame Rusija nuoširdžiai sveikino NASA, tačiau apie saugumą neužsiminė. Be to, nė viename įraše nebuvo minimas „SpaceX“ – „Roskosmos“ teigė, kad NASA užsakė kapsulę, dėl to jie ir nusipelnė pasveikinimo.
Pirmadienį Rusijos kosmoso agentūra pasidalino O.Kononenko, NASA astronautės Anne McClain ir Kanados kosmoso agentūros astronauto Davido Saint-Jacques nuotrauka, kurioje prieš lipdami į „Crew Dragon“ kapsulę jie dėvi kaukes (tai viena iš apsaugos priemonių, kurių turėjo imtis astronautai kapsulei atvykus į TKS). Šiuo įrašu rusai norėjo pabrėžti, kad ši misija prie istorijos prisidėjo ir tuo, kad „pirmą kartą TKS istorijoje įgulos nariai dirbo su rusų gamintomis IPK dujokaukėmis“.
Galiausiai antradienį „Sputnik“ portale ir kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodė straipsniai, kad po „Crew Dragon“ atvykimo TKS vyrauja keistas kvapas ir kad ore buvo užfiksuota „didelė izopropilo alkoholio koncentracija“, nors realybėje ji buvo gana maža ir dingo, kai įgulos nariai ėmėsi specialių procedūrų išvalyti orą.
Taigi, koks Rusijos tikslas taip elgtis? Į šį klausimą atsakė Rusijos kosmoso ekspertas Vadimas Lukaševičius, kuris 2015 metais buvo atleistas iš Skolkovo kosmoso idėjų kalvės dėl to, kad prieštaringai vertino „Roskosmos“ pertvarkymą iš vyriausybės agentūros į valstybės korporaciją. Pirmadienį jis davė interviu rusų televizijai „Moscow 24“, kur sakė, kad Rusijai yra daugybė priežasčių jausti grėsmę.
„Su šia sėkminga misija, net jei ji ir buvo užsakyta NASA, privati kosmoso agentūra „SpaceX“ pavertė Rusijos „Roskosmos“ beverte ir nenaudinga. Jie parodė rusams, kas yra kas. Visi prisimename Dimitrijaus Rogozino pašiepiantį komentarą apie tai, kad amerikiečiai turėtų siųsti astronautus į kosmosą naudodami trampliną, o tai rodo, kad rusams tai nėra tik pagieža, bet nuolatinis galvos skausmas“, – teigė kosmoso ekspertas.
„Visų pirma, sveikinimo žinutė buvo paskelbta per vėlai. Antra, „Roskosmos“ pateikė rusišką ir anglišką sveikinimą, tačiau jų tekstas skyrėsi. Taigi, žinoma, tai yra pasipiktinimo ženklas. Tai nepatikimo ir atsiliekančio lyderio reakcija, todėl keista, kad „Roskosmos“ apskritai sureagavo.
Turėkite omenyje ir faktą, kad „Roskosmos“ niekada net nedavė savo sutikimo kapsulei švartuotis. Jie pareiškė, kad yra susirūpinę įvairiais kapsulės techniniais parametrais, nors, kaip matėme, misija pavyko tiesiog puikiai. Taigi, taip, tai buvo reakcija to, kuris atsilieka“, – tęsė V.Lukaševičius.
Vėliau V.Lukaševičius sulygino ir „SpaceX“ kurtą „Crew Dragon“ su Rusijos „Soyuz“ erdvėlaiviu, kuris astronautus į TKS skraidina nuo 2011 metų.
„Jei lyginsime šiuos erdvėlaivius technologiniu lygmeniu, „Soyuz“ paprasčiausiai negali konkuruoti su „Crew Dragon“. Taip yra dėl to, kad rusų erdvėlaivis buvo pastatytas XX a. 7-ąjame dešimtmetyje, ir nors nuo to laiko turėjo nemažai modifikacijų,skraido iki šiol. Jis patikimas, o visos problemos ilgainiui buvo sutvarkytos.
Bet kai kinai statė savo erdvėlaivį „Heavenly Vessel“ (liet. „Dangiškas laivas“), paremtą rusų „Soyuz“, jie pakeitė daugybę dalykų. Visų pirma, kinų pastatytas erdvėlaivis yra didesnis, antra, jų gyvenamoji laivo dalis yra pastatyta kaip atskira transporto priemonė, kuri gali atsiskirti ir skristi apie mėnesį. Kalbant apie grįžimo į Žemę dalį, jų sistema yra patikimesnė ir mažiau apkrauta“, – teigė V.Lukaševičius.
„Tačiau Elonas Muskas pastatė ateities erdvėlaivį. Tai septynių vietų kapsulė. Ji daugkartinė ir visiškai nauja. Techniniais parametrais šį kapsulė visiškai pralenkia „Soyuz“, „SpaceX“ dabar turi tik pademonstruoti, kad ji gali gabenti ir žmones.
„Roskosmos“ greitai nebegabens kitų šalių astronautų į TKS ir nebegaus 400 mln. dolerių už tai. Geriausiu atveju rusai pradės gabenti kosmoso turistus, tačiau E.Muskas ir jiems galės pasiūlyti mažesnę kainą. Be to, jis jau turi septynių vietų laivą“, – toliau komentavo V.Lukashevičius.
Kosmoso ekspertas taip pat pakomentavo, kokia didelė skylė atsiras Rusijos biudžete ir kad jie ją turės kaip nors užpildyti.
„Rusijai skraidinti užsienio astronautus buvo labai naudinga. Už kiekvieną astronautą jie gauna 90 mln. dolerių, o vien tai jau yra daugiau nei visos raketos, erdvėlaivio ir paleidimo kaina kartu sudėjus.
Tai reiškia, kad kol Rusija turi bent vieną užsienio astronautą, į kosmosą savo astronautus jie siunčia nemokamai. Tai tarsi narkotikas, galimybė beveik nieko neveikti ir vis tiek uždirbti pinigus.
Na, o dabar šio narkotiko nebeliks, bet Rusija vis tiek bus priversta ką nors daryti. Mes (rusai) arba nuskęsime istorijoje su visais savo kosmoso pasiekimais – panašiai kaip Portugalija su Amerikos atradimu – arba turėsime kažką realiai pradėti daryti“, – sakė V.Lukaševičius.
„Mūsų ekonomika sėdi ant adatos – naftos ir gamtinių dujų eksporto, tai kosmoso reikaluose turėsime nuo tos adatos nulipti ir kažkaip apsieiti be Amerikos mokamų pinigų. Dabar mes turime pademonstruoti, ką iš tikrųjų galime ir ar tikrai esame verti Jurijaus Gagarino šlovės“, – pridėjo kosmoso ekspertas.
Tokios kritikos iš Rusijos pusės apie jų kosmoso programą išgirsime retai, tačiau šis atvejis nėra vienintelis. Buvęs astronautas Valerijus Riuminas nesenai pasakė, kad „Roskosmos“ vadovai „pučia daug dūmų, bet nieko svarbaus nedaro“.
Interviu pabaigoje V.Lukaševičius iškėlė labai gerą klausimą: iki šiol Rusija daugiausia kaltino kitus dėl savo problemų arba jų paprasčiausiai nepaisė. Bet ar dabar Rusija stos akis į akį su savo nesėkmėmis – ar ilgainiui užmirš savo nepaprastą, šešis dešimtmečius besitęsusią kosmoso istoriją?
Parengta pagal „ARS Technica“