Ar tam tikri veiksniai leidžia numatyti, kiek padidės penis erekcijos metu? Į šį klausimą pamėgino atsakyti viena tarptautinė komanda.

1966 metais seksualinio švietimo pionieriai Williamas Mastersas ir Virginia Johnsons savo knygoje „Human Sexual Response“ paneigė kai kuriuos klaidingus įsitikinimus apie vyro lyties organą.

Vienas iš jų buvo manymas, kad įprastai ilgesni peniai erekcijos metu dar labiau pailgėja ir būna didesni už tuos penius, kurie iš pat pradžių yra mažesni. Tačiau W. Mastersas ir V. Johnsonsas įrodė, kad tai netiesa, rašo medicalnewstoday.com.

Šie tyrinėtojai nustatė, kad tarp suglebusių ir sustandėjusių lyties organų egzistuoja daugiau dydžių skirtumų. Jie taip pat pastebėjo, kad paprastai mažesni peniai erekcijos metu labiau padidėja tiek ilgiu, tiek apimtimi.

Ilgio klausimas

Pastaruoju metu mokslininkai iš kelių tarptautinių institucijų – Tulane`o universiteto Medicinos fakulteto Naujajame Orleane, Kalifornijos universiteto Irvine ir Mahidolio universiteto Bankoke – pasiryžo ištirti, ar kokie nors fiziologiniai bei gyvenimo būdo veiksniai leidžia nuspėti, kiek penis padidės erekcijos metu.

„Vyrai paprastai skiria pernelyg daug dėmesio savo penių dydžiui ir išvaizdai tiek ramybės, tiek erekcijos metu“, – savo studijos įvade rašė mokslininkai. Jų tyrimas skelbiamas leidinyje „International Journal of Impotence Research“. Jo pirmasis autorius yra daktaras Faysalas Yafi.

„Šis dėmesys penių dydžiui paskatino sugalvoti terminus „augantis“ (angl. „grower“) ir „rodantis“ (angl. „shower“)“, – pridūrė jie. Tačiau ar kas nors gali pasakyti, kuriai grupei priklausys vyras? Mokslininkai teigia, kad tai nėra paprasta.

Šis tyrimas buvo retrospektyvi apžvalga, kurios metu buvo analizuojami 274 dalyvių, turinčių erekcijos disfunkciją, duomenys. Įvairių dydžių peniai buvo matuojami tiek suglebę, tiek sustandėję. Kad pasiektų erekciją, visiems dalyviams į penių pagrindą buvo suleistos prostaglandino E1 (kuriuo gydoma erekcijos disfunkcija) injekcijos. Jie taip pat buvo stimuliuojami audiovizualiniu seksualinio pobūdžio turiniu.

Pirminis tyrimas parodė, kad ilgio skirtumas tarp suglebusio ir sustandėjusio penio vidutiniškai siekdavo 4 cm. Vyrai, kurių peniai erekcijos metu padidėdavo 4 cm ir daugiau, buvo priskirti augančiųjų grupei, o tie dalyviai, kurių peniai padidėdavo iki 4 cm, – rodytojų grupei. Žvelgiant bendrai, 26 proc. dalyvių penių ilgis padidėjo vidutiniškai arba daugiau negu vidutiniškai, o 74 proc. – mažiau negu vidutiniškai.

Jokių sąsajų su įtariamais veiksniais

Tuomet mokslininkai tikrino virtinę veiksnių, kurie anksčiau buvo laikomi tikėtinais rodikliais, leidžiančiais nuspėti, kiek erekcijos metu padidės penis. Tarp jų buvo tokie veiksniai kaip rūkymas, diabetas ir radikali prostatektomija (chirurginis prostatos pašalinimas). Tačiau naujasis tyrimas tokių sąsajų nepatvirtino.

„Mūsų tyrime (...) tarp rodančiųjų ir augančiųjų nebuvo jokių ryškesnių rūkymo dažnumo, diabeto ar anksčiau atliktos radikaliosios prostatektomijos skirtumų. Jie taip pat neleido nuspėti, kuris dalyvis priklausys augančių grupei“, – rašė mokslininkai. Viena ryškesnė sąsaja, kurią pavyko pastebėti tyrinėtojams, buvo ta, kad augančiųjų grupės atstovai dažniau būdavo jaunesnio amžiaus ir vieniši – autoriai santuoką siejo su vyresniu amžiumi.

Taigi ką reiškia, kad jaunesnių vyrų atveju penio dydžių skirtumas tarp ramybės ir erekcijos būklės būna didesnis? Mokslininkai mano, kad tai veikiausiai susiję su virtine fiziologinių pokyčių, kurie įvyksta su amžiumi.

„Bėgant metams, įvyksta virtinė su amžiumi susijusių fiziologinių pokyčių, pavyzdžiui, padidėja uždegimai ir fibrozė, sumažėja audinių ir raumenų elastingumas, susilpnėja penio kraujotaka. Tai sutrikdo penio didėjimą“, – rašė autoriai.

Tačiau mokslininkai taip pat priduria, kad jų studija buvo nedidelio masto ir su ribotu dalyvių skaičiumi, todėl reikėtų tolesnių tyrimų, kurie pakartotų ir patvirtintų šiuos rezultatus.

Komentarai (1)