Žmonės gali jausti magnetinį lauką? Tamsaus kambario eksperimentas ir kaip pakito žmogaus smegenų aktyvumas (4)
Daug gyvūnų juda ir migruoja, naudodamiesi Žemės magnetiniu lauku. Gal ir žmonės turi tokių gebėjimų, tik nesinaudoja? (Ačiū tau, GPS)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką bendro turi paukščiai ir bitės, kirminai ir vilkai, vaisinės muselės ir žuvys? Jie visi jaučia keliauti padedantį magnetinį lauką. Gali būti, šiuo aspektu ir mes nesame nuskriausti.
Joseph Kirschvink iš Kalifornijos technologijos instituto su kolegomis atrado, kad pakeitus aplinkinių magnetinių laukų kryptis, laikinai pakito žmogaus smegenų aktyvumas.
Ramiai sėdinčių tamsiame kambaryje žmonių smegenų aktyvumas buvo fiksuojamas elektroencefalografu (EEG), o magnetinis laukas buvo kuriamas elektromagnetinėmis ritėmis.
Eksperimentu buvo atkartojami magnetinio lauko pokyčiai, vykstantys, kai judame tikrame pasaulyje, sako Kirschvinkas.
Įvairiose Žemės vietose magnetinio lauko kryptis ir intensyvumas skiriasi. Tarkime, magnetiniame šiaurės poliuje, viename iš dviejų ašigalių, kur magnetinis laukas stipriausias, jis nukreiptas vertikaliai žemyn.
Šiauriniame pusrutulyje šis vertikalus kampas kinta, bet magnetinis laukas visada palinkęs žemyn – tad, horizontaliai laikomo kompaso šiaurės krypties rodyklė šiek tiek traukiama žemyn. Kai kuriuose kompasuose pietinė rodyklė gaminama šiek tiek sunkesnė, kad šį traukimą kompensuotų.
Smegenų pokyčiai
Veikdama žmones žemyn nukreiptu magnetiniu lauku, komanda išvydo dalyvių smegenų bangų struktūros pokyčius, kai pasuko lauką horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę.
Komanda matavo alfa bangas – jos kuriamos, kai būdraujame, tačiau esame atsipalaidavę ir užsimerkę – prieš ir po 100 milisekundžių magnetinio lauko pokytį, ir kai kuriems žmonėms po pasukimo užfiksavo bangų amplitudės sumažėjimą.
Bet nė vieno dalyvio smegenyse pokyčių nesukėlė magnetino lauko pasukimas pagal laikrodžio rodyklę – tyrėjai to negali paaiškinti.
Viršun nukreipto magnetino lauko pasukimas irgi neuskėlė jokio pokyčio, ir tyrėjai spėliojo, kad gal taip yra todėl, kad dalyvių smegenys buvo suderintos magnetiniam laukui, esančiam šiauriniame pusrutulyje, kur buvo atliekamas tyrimas. Žemės magnetinis laukas pietų pusrutulyje visada nukreiptas aukštyn.
„Įdomu būtų šią hipotezę patikrinti, pakartojus eksperimentą pietų pusrutulyje,” sako mokslininkų komandos narys Isaac Hilburn.
Teiginiai, kad žmonės gali jausti magnetinį lauką jau seniai kelia kontroversijas, bet kiti tyrėjai naujo darbo atžvilgiu nusiteikę atsargiai optimistiškai.
Komandos naudotas būdas primena gyvūnų magnetorecepcijos tyrimus, sako Nathanas Putmanas iš Bryane, Teksase, įsikūrusios ekologinių tyrimų firmos LGL. Jūrų gyvūnus, tarp kurių ir vėžliai, tyrinėjantis Putmanas sako, kad stipriausias magnetinio jautrumo įrodymas yra, kai pakeitus magnetinio lauko kryptį, gyvūnai pakeičia savo judėjimo kryptį.
Galimybė, kad žmonės gali turėti magnetinio lauko jausmą jaudina, bet rezultatai turės būti pakartoti, pažymėjo ji. „Skeptikas galėtų sakyti, kad smegenų bangas galėjo pakeisti daugybė nieko bendro su magnetinio lauko orientacija neturinčių priežasčių.”
Gali būti, kad EEG galėjo užfiksuoti aplinkos trikdžius, savarsto Can Xie iš Pekino universiteto Kinijoje, nors atliekant tyima visus trikdžius buvo stengiamasi eliminuoti, sakė jis. „Sunku tiksliai interpretuoti EEG signalus, tad nelengva bus toliau tirti ir molekulinį šio reiškinio pagrindą.”
Jei rezultatai pasitvirtins, tai gali reikšti, kad magnetinis pojūtis suvaidino vaidmenį mūsų medžiotojų-rinkėjų klajokliškame gyvenime, sako Hilburnas.
Donna Lu
www.newscientist.com
Žurnalo nuoroda:eNeuro, DOI: 10.1523/ENEURO.0483-18.2019