Tokio atradimo nesitikėjo net ir ten dirbę mokslininkai: aptiko iki šiol nežinomos civilizacijos liekanų ()
Irako Kurdistane, dar kitaip vadinamame Pietų Kurdistane, buvo rastos senovinio miesto liekanos. Ši „prarastoji civilizacija“ buvo įsikuri netoli pirmosios Mesopotamijos civilizacijos – Akado imperijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas labai nustebino ten prancūzų archeologus, dirbusius Kunara archeologinėje aikštelėje jau nuo 2012 metų. Jie tikrai nesitikėjo šioje vietoje rasti senovinio miesto liekanas.
„Mes apskritai nesitikėjome rasti čia miestą“, – pripažino Christine Kepinski, kuri ir pasiūlė šiose vietose atlikti kasinėjimus.
Pradėti tyrinėti potencialias kasinėjimų vietas, archeologams pavyko tik 2003 metais, kai buvo nuverstas Irako prezidentas Sadamas Huseinas ir kuomet Kurdistanas tapo autonominiu regionus šiaurės Irake. Dabar šiose vietose mokslininkai gali tyrinėti miestą, gyvavusį, maždaug, 2200 metais pr.m.e.
„Šį paslaptingą miestą praminėme Kunara. Jis suteikia daugybę naujos informacijos apie iki šiol nežinomą civilizaciją, gyvenusią Mesopotamijos pakraštyje“, – teigia tyrimo vadovė, archeologė Aline Tenu.
Penkios archeologinės aikštelės, kurioje ir buvo rastos miesto liekanos, yra Zagroso kalnuose, kurių didžioji dalis randasi Irane, tačiau vienas pakraštys priklauso ir Irakui. Archeologams pavyko atkasti didelius akmeninius pamatus, kurie tęsiasi dešimtis metų, taip pat gyvulininkystės, žemdirbystės, drėkinimo sistemų įrodymų. Tai rodo, kad Kunara miestas klestėjo ir buvo įsikūręs netoli Akado imperijos – pirmosios ir seniausios žinomos imperijos pasaulyje.
Taip pat buvo rasta nemažai, maždaug 10 cm skersmens, molinių lentelių, ant kurių buvo rašoma dantiraščiu – viena iš seniausių rašto sistemų pasaulyje, kur ant molinių lentelių, pleišto formos plunksna, buvo paliekamos žymės.
„Šios molinės lentelės itin svarbios, nes rodo, kad šio senovinio miesto raštininkai mokėjo rašyti akadų ir šumerų raštu. Tai galėtų parodyti kiek buvo politiniai santykiai tarp dviejų miestų“, – teigia CNRS dantiraščio specialistas Philippe Clancier.
Kiti artefaktai rodo, kad miestas buvo turtingas ir klestėjo, taip pat, kad čia gyvenę žmonės prekiavo su tolimais regionais.
Buvo rasta avių ir kiaulių kaulų, taip pat liūtų ir meškų – kurie tais laikais buvo prestižiški gyvūnai. Tai reiškia, kad miestas arba turėjo organizuoti karališkas medžiokles, arba gaudavo garbingas ir dosnias dovanas iš kitų.
Buvo rasta ir įrankių bei keramikos, kurios šio miesto gyventojai būtų galėję tik nusipirkti, nes medžiagos, iš kurių šie artefaktai pagaminti, aplinkui nėra.
„Miestas turėjo klestėti, nes jie paprasčiausius įrankius gamino iš tokių medžiagų kaip obsidianas ir karneolis“, – sako A.Tenu.
„Miestas tikriausiai naudojosi savo strategine padėtimi. Jiems rytuose buvo Senovės Persija, o vakaruose ir pietuose – Mesopotamija“, – sako C.Kepinski.
Komanda ir toliau tęs archeologinius kasinėjimus ir bandys rasti kuo daugiau informacijos apie šį neįprastą miestą, kuris taip gerai klestėjo, nors nebuvo jokios didelės imperijos dalis. Deja, bet mokslininkams kol kas nepavyko rasti nieko, kas leistų išsiaiškinti koks buvo tikrasis miesto vardas.
Parengta pagal „IFL Science“
