Prikelta vaiduoklinė vizualizacija veidus atpažino idealiai

Įdomu, bet nieko nesupratau.

Nukainotas, ne įdomu o smalsu tau galbūt, o nesupratai dėl apytikslių kontūrų apytikslėje prietemoje apytikslia skiriamaja geba iš apytikslio domėjimosi negatyvo kontekste. Nejaugi įdomu nesuprasti?!

Yra du atpažinimo būdai: objekto identiteto arba jo dalies ar savybės. Priklausomai nuo užduoties gali būti pripažintas teisingu betkuris. Objektai kinta netik rakursu bet ir savybėmis, todėl, neatsižvelgus į reikšmingumą, pakitus pusei savybių objektas gali tapti neatpažintu ir nepakitus identitetui. Formos aspektu tai neatrodo reikšminga dėl parametro vienmatiškumo, bet tikimybiniu požiūriu tai gali turėti reikšmę, nes netikėtina kad identitetas nelygus identitetui. Panašumas 50 ar 90 procentų tikimybiškai gali būti priskirtas nuliniam. Tai tarsi savotiškas aklumas, foninis triukšmas. Idealistinėmis salygomis eksperimentas pavyko ir gali būti naudojamasi uždarose įstaigose atpažinimui akimirksniu, bet visuomenėje tai tebūtų tūkstančio veidų kolekcija