Tarp Madagaskaro ir rytinės Afrikos pakrantės esančioje nedidelėje saloje mokslininkai aptiko tikrą galvosūkį uždavusius akmenis. Neįtikėtinu radinys laikomas dėl vienos svarbios priežasties – jo paprasčiausiai neturėtų čia būti.

Mįslingus kvarcito luitus rado Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkų ekspedicija, finansuojama iš Nacionalinės geografijos draugijos dotacijų. Apie akmenų egzistavimą teko girdėti iš įvairių žiniasklaidos pranešimų, tačiau dabar pavyko įsitikinti, kad šioje vietoje tikrai yra kvarcito – uolienos, paprastai aptinkamos aukšta temperatūra ir slėgiu išsiskiriančiose teritorijose, rašoma foxnews.com.

„Tai prieštarauja plokščių tektonikos dėsniams, – tinklaraštyje konstatavo Kolumbijos universitete dirbanti geochemikė Cornelia Class. – Kvarcito darinių negali būti vulkaninės kilmės salose.“

Kvarcitas sudaro net pusę kalno Nzvanio saloje. Pastarosios plotas – kiek daugiau nei tūkstantis kvadratinių kilometrų. Ji priklauso Komorų salynui. Kaip ir Havajų salyno atveju, Nzvanis susiformavo išsiveržus ugnikalniui, todėl kvarcito buvimas čia – tikrų tikriausia mįslė.

„Ne vienus metus ramybės man nedavė klausimas, kaip tie akmenys ten pateko“, – prisipažino C. Class portalui „Live Science“.

Kvarcito saloje buvo aptikta ir anksčiau. Dar devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje čia buvo pastebėta pavienių kvarcito sluoksnių išeigų, tačiau ko nors panašaus į tai, ką pavyko išvysti C. Class ir jos kolegoms, regėti dar neteko.

Norint nustatyti bendrą saloje esančio kvarcito kiekį, taip pat jo kilmę, būtina gauti daugiau informacijos ir atlikti išsamesnius tyrimus. Kol kas šį fenomeną bandoma priskirti žemyninės ir tektoninės plokščių morenai, tačiau cheminė vulkaninės uolienos sudėtis nerodo jokių sąsajų su žemynine pluta.

„Kartais tenka susidurti su gamtos išdaigomis, – sakė C. Class. – Tokius reiškinius laikome neįmanomais, tačiau kai įsitikiname jų egzistavimu, privalome rasti paaiškinimą.“

Komentarai ()