Mokslininkai Egipte tiria paslaptingą kapą, kuriame - 60 nukankintų vyrų (1)
Daugiau nei prieš 4000 metų senovės Egipte 60 vyrų mirė nuo baisių sužeidimų, o vėliau buvo mumifikuoti ir palaidoti Luksoro olose. Masiniai laidojimai tuo metu Egipte buvo itin retas reiškinys – tai kodėl visos šios mumijos atsidūrė toje pačioje vietoje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologams nesenai teko apsilankyti paslaptingame Karių kape (angl. Tomb of the Warriors), esančiame Deir al Bachri archeologiniame komplekse. Šis kapas po jo atradimo 1923 metais buvo užvertas, tačiau šį kartą archeologai išanalizavo duomenis gautus čia ir aplinkinėse kasinėjimų vietose. Pagal tai jie atsekė žiaurų ir kruviną tarpsnį Egipto istorijoje – maždaug 2150 metais pr.m.e.
Visi mokslininkų atradimai buvo pristatyti PBS sukurtame dokumentiniame filme „Secrets of the Dead: Egypt's Darkest Hour“. Čia pasakojama apie pilietinius neramumus, kurie paskatino kruvinus mūšius Egipte maždaug prieš 4200 metų. Viename iš šių mūšių greičiausiai ir mirė šie 60 vyrų, kurių kūnai buvo mumifikuoti ir palaidoti bendrame kape.
Mumijas 2018 metų rugsėjį tyrinėjo archeologė ir egiptologė Salima Ikram iš Amerikietiško Kairo universiteto. Ji dirbo kartu su Egipto senienų ministerijos pareigūnais, vietiniais ekspertais, filmo režisieriumi ir prodiuseriu.
Kruvinas labirintas
Vos įėjus į kapą, archeologus pasitiko 61 metro tunelių labirintas. Ertmės buvo užpildytos mumifikuotomis kūno dalimis ir vyturais, kuriais kažkada buvo apvyniotos mumijos. Visi kūnai, panašu, priklauso vyrams – ir beveik visi iš jų turi mirtinų sužeidimų pėdsakų.
Kai kurių vyrų kaukolės buvo sulaužytos arba pramuštos tam tikrais ginklais – o tai rodo, kad jie greičiausiai buvo kariai. Vienas iš jų net dėvėjo apsauginę pirštinę, kurias dažniausiai dėvi lankininkai.
„Šie žmonės mirė žiauriai“, – teigia S.Ikram. Duomenys iš kitų archeologinių aikštelių rodo, kad vyrai mirė tuo metu, kai šalis išgyveno ekstremalius socialinius pokyčius.
Karalystės žlugimas
„Atsekti šį kruviną Senovės Egipto etapą iš dalies padėjo faraono Pepio II kapas“, – pasakoja egiptologas Philippe Collombertas.
Pepis II buvo palaidotas pietinėje Sakaros (senovinis nekropolis, nepainioti su Sacharos dykuma) dalyje esančioje piramidėje. Jo kapas yra itin puošnus ir įspūdingas, pastatytas faraono jaunystės metais, kai karalystė dar buvo taiki.
Deja, bet Pepio II kapas buvo apvogtas beveik iškart po faraono laidotuvių, o toks šventvagiškas aktas galėjo būti atliktas tik tuo atveju, jei egiptiečiai būtų nustoję laikyti faraoną dievu ir būtų pradėję sukilimą. Pepio II valdžiai einant į pabaigą, jo įtaka vis silpnėjo, o nomarchų – Senovės Egipto nomų (nomas – žemesnio lygio Graikijos administracinis vienetas) vadovų valdžia – ėmė stiprėti.
„Viename nomarcho kape, pastatytame Quebbet el Hawa nekropolyje po Pepio II mirties, archeologai aptiko užrašus, kuriuose užsimenama apie politinius konfliktus, sukilimus, civilinį karą ir silpną centrinę valždią“, – sako Madrido universiteto (Ispanija) egiptologas Antonio Moralesas. Badas, kurį sukėlė didelė sausra, irgi galėjo paskatinti šį sukilimą. Kituose užrašuose buvo minima, kad pietinė šalies dalis miršta iš bado, todėl žmonės valgo net savo vaikus ir, kad „visa šalis tapo kaip badaujantis skėrys“.
Badas ir neramumai galėjo sukelti ir mūšį, kuris šešiasdešimčiai vyrų tapo paskutinii. Jie mirė nuo baisių sužeidimų, o vėliau buvo mumifikuoti tame pačiame kape. Filmą „Secrets of the Dead: Egypt's Darkest Hour“, kuriame yra plačiau pristatoma ši kraupi istorija, jau galima pamatyti PBS internetinėje svetainėje.
Parengta pagal „Live Science“.
