Pirmas kartas mokslo istorijoje, kai prie baltosios nykštukės aptiktas toks kūnas: sunaikinimą išgyvenusi planeta? ()
Saulė ir į ją panašios žvaigždės gyvenimą baigia pavirsdamos baltosiomis nykštukėmis. Nykštukės masė yra mažesnė, nei žvaigždės, o pasikeitusi traukos jėga gali pakeisti aplink besisukančių planetų orbitas. Dalis planetų susiduria tarpusavyje, subyra ir suformuoja nuolaužų diską, kurie kartais aptinkami prie baltųjų nykštukių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar nykštukės SDSS J122859.93+104032.9 diske aptiktas kūnas, mase beveik prilygstantis planetai. Jis aptiktas nustačius periodišką disko spinduliuotės pokytį, kylantį dėl masyvaus kūno, judančio pačiame diske, gravitacijos.
Kūnas aplink nykštukę apsisuka per kiek daugiau, nei dvi valandas; taip arti esanti planeta turėtų subyrėti dėl nykštukės gravitacijos. Taigi labai tikėtina, kad kūnas yra kadaise buvusios didesnės planetos liekana – tankus branduolys, kurį išlaiko cheminiai ryšiai, o ne vien gravitacija. Tai yra apskritai pirmas kartas, kai prie baltosios nykštukės aptiktas kūnas, didesnis už asteroidą.
Šie rezultatai padės geriau suprasti, kaip evoliucionuoja planetinės sistemos žvaigždžių gyvavimo pabaigoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.
