Per pastaruosius 27 metus Tarptautinė kosminė stotis (TKS) priėmė šimtus, kai kuriuo iš jų ten dirbo ir pusmetį ar net ilgiau. Ir kiekvienas iš šių kosminė stoties svečių brangiausioje pasaulio laboratorijoje palieka savo „parašą“ bakterinėje „svečių knygoje“, rašo „Science Alert“.

Ir visai neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai iššifravo šią svečių knygą bei atliko milžinišką bakterijų įvairovės tyrimą TKS viduje. Didesnioji bakterijų dalis atkeliavo iš žmonių, galimai net pačių pirmųjų TKS gyventojų.

Nuolat auganti ir kintanti TKS bakterijų ir grybelių įvairovė yra tokia, kad nepadarytų gėdos net purviniausioms sporto salėms, prasčiausiai valomoms ligoninėms ar apleistoms darbo patalpoms. Kaip ir daugelis kitų vietų, kur vyksta žmonių susibūrimai, TKS gali kelti pavojų lankytojų sveikatai.

Bakterijų gausu praktiškai bet kurioje Žemės vietoje, ir tikrai ne visos jos kelia mums grėsmę. Tačiau nemaža dalis TKS rastų bakterijų – tokios, kaip Staphylococcus ir Enterobacter – yra vadinamos oportunistinėmis, t. y., galinčiomis sukelti infekcijas žmonėms, jeigu patenka į „netipinę“ aplinką.

„Nėra žinoma, ar šios oportunistinės bakterijos gali sukelti ligas TKS astronautams. Tai priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant kiekvieno asmens sveikatos būklę ir jų organizmų veikimą kosminėje aplinkoje“, - sakė Vašingtono valstybinio universiteto (JAV) mikrobiologė, viena iš tyrimo autorių Aleksandra Checinska Sielaff.

Yra žinoma, kad mikroorganizmai gali išgyventi net ekstremalioje aplinkoje, o kosmose kaip tik tokia ekstremali aplinka ir yra. Net uždaroje TKS sistemoje mikroorganizmai yra nuolat veikiami mikrogravitacijos, spinduliuotės, nuo kurios nepridengia Žemės atmosfera, padidėjusios anglies dvideginio koncentracijos ir oro, kuris recirkuliuojamas per HEPA filtrų sistemą.

Žmonėms besistiebiant vis toliau į kosmosą mums svarbu suprasti ne tik tai, kas nutinka mums patiems, bet ir visiškai neišvengiamiems mūsų pakeleiviams – mikroorganizmams.

„Tai dar svarbiau astronautams kosminių skrydžių metu, nes pakinta jų imunitetas ir jie neturi prieigos prie pažangiausių medicininių intervencijų, kokios įmanomos Žemėje“, - sakė tyrimo bendraautoris, NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mikrobiologas Kasthuris Venkateswaranas.

Tyrimo metu buvo paimti tepinėliai iš aštuonių vietų visoje TKS: nuo apžvalgos langų, tualeto įrangos, fizinių treniruočių platformos, valgomojo stalo, miegamųjų ir kitų vietų. Ilgalaikis TKS mikrobinės aplinkos stebėjimo darbas truko 14 mėnesių.

Nustatyta, kad mikrobų populiacijos kosminėje stotyje klesti. Grybelinės kilmės mikroorganizmų grupės bėgant laikui buvo daugiau ar mažau stabilaus gausumo, tuo tarpu bakterinės kilmės mikroorganizmų gausa, panašu, svyravo priklausomai nuo to, kokie žmonės tuo metu gyveno stotyje.

Gausiausia populiacija, sudariusi net 26 proc. visų TKS mikrobų, buvo Staphylococcus bakterijos, nuo jų nedaug atsiliko Enterobacter – 23 procentai. Bacillus bakterijos sudarė 11 proc. visų „radinių“. „Populiariausia“ grybelinė bendruomenė priskiriama Rhodotorula šeimai – jie sudarė 40 proc. visų stotyje rastų grybelių Visos keturios mikrobų rūšys Žemėje geba sukelti infekcines ligas.

Bet tyrimo autoriams nerimą kelia ne tik pačių astronautų sveikata. Jie teigia, kad reikėtų tirti ir visos TKS korpuso vientisumą, nes kai kurie aptiktieji mikrobai taip pat yra siejami su metalų korozijos procesais.

„Greta supratimo, kad bakteriniai ir grybeliniai organizmai gali paveikti astronautų sveikatą, svarbu suprasti ir šių mikroorganizmų galimą poveikį kosminiam aparatui. To reikia norint palaikyti ir įgulos, ir kosminės stoties struktūrinį stabilumą ilgalaikėse kosminėse misijose, kuomet rutininių valymo darbų vykdymas nėra lengva užduotis“, - sakė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mikrobiologė Camilla Urbaniak.

Ypatingą susirūpinimą kelia faktas, kad kai kurie TKS rasti mikroorganizmai geba kurti biologines plėveles – plonus, gleivingus sluoksnius, kurie prilimpa prie paviršių.

Autorių teigimu, tai galėtų sukelti rimtų problemų jeigu astronautai užsikrėstų, nes žinoma, kad tokios biologinės plėvelės didina atsparumą antibiotikams.

„Be to, biologinių plėvelių formavimasis TKS gali sumažinti stoties struktūrinį stabilumą, nes gali sukelti mechanines kliūtis, sumažinti šilumos laidumą, paskatinti koroziją“, - rašo tyrimo autoriai.

Tyrimą publikavo žurnalas „Microbiome“.

Komentarai ()