Iš kur galaktikose atsiranda spiralinės vijos? ()
Dauguma diskinių galaktikų turi spiralines vijas – dujų ir žvaigždžių sutankėjimus. Vijos sukasi kartu su galaktika, tačiau negali būti visą laiką sudarytos iš tų pačių žvaigždžių. Žvaigždžių judėjimo greičiai mažėja, tolstant nuo galaktikos centro, tuo tarpu spiralinės vijos galai juda sparčiau, nei centrinės dalys. Prieš pusšimtį metų buvo pasiūlyta hipotezė, kad spiralinės vijos yra medžiagos sutankėjimai, tarsi bangos sklindantys galaktikose. Jų judėjimas šiek tiek primena transporto kamščius: pavienės žvaigždės sulėtėja, patekusios į viją-kamštį, ir pagreitėja ją palikusios. Pati vija išlieka ganėtinai stabili milijardus metų. Modelis gerai paaiškina stebimas vijų savybes, bet kol kas neturėjome tvirtų įrodymų, kad jis yra teisingas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime parodoma, kad viena svarbi modelio prognozė tikrai yra teisinga. Pagal šį modelį, egzistuoja tam tikras atstumas nuo galaktikos centro, ties kuriuo spiralinė vija ratą apsuka per tiek pat laiko, kiek ir žvaigždės. Arčiau galaktikos centro žvaigždės aplenkia viją, toliau esančios – atsilieka.
Galaktikos disko dujų tankis yra didžiausias vijose, todėl naujos žvaigždės daugiausiai formuojasi būtent jose. Vadinasi, stebėdami skirtingo amžiaus žvaigždžių padėtis vijų atžvilgiu, turėtume matyti skirtingą išsidėstymą skirtingose galaktikos dalyse. Centrinėje galaktikos dalyje didėjant žvaigždžių amžiui, jos turėtų būti vis labiau priekyje vijų, o išorinėje – atvirkščiai. Būtent toks rezultatas ir gautas išnagrinėjus daugybės galaktikų nuotraukas, padarytas skirtinguose elektromagnetinio spektro ruožuose. Skirtingo ilgio šviesa išryškina skirtingo amžiaus žvaigždes, tad taip buvo galima nustatyti skirtingo amžiaus žvaigždžių padėtis galaktikų diskuose.
Aišku, šis rezultatas nepaaiškina, kodėl apskritai formuojasi tankio bangos, bet bent jau suteikia būdų patikrinti įvairius formavimosi modelius.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal.
