Mokslininkai atrado, kad Alzhaimeris nevienodas: yra du šios ligos tipai, kuriems tinka visiškai skirtingas gydymas ()
Atrastas naujas Alzheimerio tipas, kuris kitaip veikia smegenis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjų teigimu, ši liga, pavadinta LATE, paveiks dešimtis tūkstančių žmonių. Ir nors ji turi tokius pačius simptomus, kaip ir įprastas Alzheimeris, smegenų tyrimai rodo kitokius rezultatus.
Šis atradimas padėjo atsakyti, kodėl mokslininkams taip sunku buvo surasti vaistus paplitusiai smegenų ligai gydyti. Pasirodo, kad yra du šios ligos tipai, kuriems tinka visiškai skirtingas gydymas.
Pagrindiniai tyrimo autoriai vylėsi, kad pagaliau jiems pavyks nutraukti įsigalėjusį požiūrį į silpnaprotystę, kaip į ligą, kuri yra vienoda visiems.
„Daugiau nei 200 skirtingų virusų gali sukelti paprasčiausią peršalimą. Tad kodėl gi reikia manyti, kad demencija turi tik vieną priežastį?“ – retoriškai klausė tyrimo vadovas iš Kentukio universiteto (JAV) Sanders-Brown senėjimo centro daktaras Peteris Nelsonas.
Mokslininkas pridūrė, kad naujasis Alzheimerio tipas, pavadintas LATE liga, greičiausiai reikalauja skirtingo gydymo, nei įprastas Alzheimeris. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl ligai gydyti sukurtų vaistų nepavyksta patvirtinti klinikiniais tyrimais.
„Dabar, kai mokslo bendruomenė sutaria dėl LATE, reikia tolesnių tyrimų apie tai, kaip ir kodėl tai gali mums padėti sukurti specifinius vaistus, nukreiptus į teisingus pacientus“, – kalbėjo daktaras.
LATE paveikia daugybę smegenų pažintinių centrų, kartu susilpnindama kasdieninio gyvenimo veiklą. Bet, pasirodo, kad LATE progresuoja kur kas labiau palaipsniui, nei Alzheimeris.
Visgi, mokslininkų nuomone, labai dažnai LATE pasireiškia kartu Alheimeriu, kas gali sukelti kur kas greitesnį pablogėjimą, nei viena pati liga savaime.
Daktaras P.Nelsonas sakė, kad šią savaitę žurnale „Brain“ aprašytas atradimas yra tolygus Benamino Franklino elektros „atradimui“.
„Žmonės ir anksčiau, be abejo, yra matę žaibą, bet B.Franklinas padėjo suformuluoti koncepciją, kuri papildė mūsų sugebėjimą tyrinėti elektrą.
Sukurdami mokslinio susitelkimo jausmą dėl šių duomenų mes tikimės pradėti platų darbą, kad geriau suprastume šio tipo demenciją ir kartu atverti naujas gydymo galimybes“, – kalbėjo mokslininkas.
