Kaip galime žinoti, ar tolima egzoplaneta yra tinkama gyvybei? Dabartiniai apibrėžimai yra nepilni ()
Kalbėdami apie egzoplanetas, galimai tinkamas gyvybei, astronomai dažniausiai koncentruojasi į gyvybinę zoną – regioną prie žvaigždės, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Toks apibrėžimas yra paprastas ir lengva apskaičiuoti zonos dydį, bet, žinoma, jis toli gražu nėra pilnas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime grupė astronomų ragina pakeisti požiūrį ir nagrinėti planetas pilniau. Šiuo metu jau galime nustatyti ne tik egzoplanetos masę ir spindulį, bet dažnai pažvelgiame ir į atmosferą. Netrukus planetų atmosferas galėsime nagrinėti taip detaliai, kad sudarinėsime jų katalogus.
Bet tai yra tik pirmas sluoksnis, kurį turime išnagrinėti, ieškodami tikrai gyvybei tinkamų planetų. Planetos paviršius, jos gelmės, bei visoje planetoje vykstantys procesai taip pat yra labai svarbūs. Atmosferos savybės mums gali daug pasakyti apie šiuos procesus: pavyzdžiui, ar planetoje yra vandens ar kitokių skysčių apykaitos ciklai, ar vyksta ugnikalnių išsiveržimai, netgi ar yra magnetinis laukas.
Iš kitos pusės, planetos sandarą ir popaviršinius procesus nagrinėti reikėtų skaitmeniniais modeliais bei laboratoriniais eksperimentais. Pastarieji padėtų išsiaiškinti, kaip skirtinga protoplanetinio disko sudėtis nulemia skirtingas planetų savybes, kokie mineralai susidaro skirtingos masės ir cheminės sudėties planetose, ir taip toliau.
Tokie integruoti egzoplanetų tyrimai gali reikšmingai pakeisti mūsų supratimą apie gyvybingumą ir bendrai planetų įvairovę Galaktikoje. Turint omeny, kad pirmosios egzoplanetos aptiktos prieš mažiau nei 30 metų, toks progresas yra tikrai džiuginantis.
Tyrėjai savo pasiūlymus skelbia laiške žurnale Science.
