Nauja kamera gali nufotografuoti jus iš 45 kilometrų atstumo (0)
Toliau, aiškiau, raiškiau. Kaip apribojant patenkančią informaciją, galima įžvelgti tai, ko įprastai nesimato.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fizikas Zheng-Ping Li su kolegomis iš Kinijos mokslo ir technikos univesiteto Šanchajuje sukūrė sistemą, skirtą fotografuoti už dešimčių kilometrų esančius objektus netgi miesto sąlygomis. Tokiems darbams miestas labai netinkamas – jame daugybė parazitinių šviesos šaltinių, dulkių, garų ir taip toliau. Nepadeda ir judantys objektai bei aplinkos užterštumas — tačiau būtent miestuose stebėjimo dideliais atstumais sistema reikalinga.
Li įrenginio pagrindas – naujoviškas fotoninis lidaras – detektorius, galintis sugauti atskirus fotonus. Pavyzdžiui, kaip dalį impulso, atspindėto nuo taikinio, kad pagal sugrįžimo laiką būtų galima apskaičiuoti atstumą. Prietaisas pakankamai jautrus, kad išvystų už 10 kilometrų esančius objektus, tačiau Li komanda tuo neapsiribojo ir iš teleskopo sukonstravo įrenginį, kuris fotonų impulsus siunčia ir priima 20 km atstumu, o jo galimybių riba – 45 km.
Sistemoje naudojamas infraraudonasis lazeris, kurio skleidžiamos šviesos bangų ilgis – 1550 nanometrų, dažnis 100 kilohercų, o galia – vos 120 milivatų. Tokie spinduliai nekenkia akims ir prietaisu galima atlikti eksperimentus mieste. Pagrindinis kinų mokslininkų nuopelnas — strobavimo* algoritmo sukūrimas: jie išmoko apskaičiuoti fotonų grįžimo iš taikinio „laiko langą“ ir remdamiesi šiais duomenimis, atmeta visus kitus parazitinius fotonus. Įskaitant ir saulės šviesą, kuri tokiems stebėjimams trukdo labiausiai. Dėl to ten, kur įprasta optika fiksuoja ištisinį triukšmą, ima ryškėti objekto bruožai.
Kameros tikslumas stulbina – fotografijoje nuo 29 aukštų dangoraižio Chongming saloje, Šanchajuje, tyrėjai tiksliai suskaičiavo langus Pǔdōng oro uosto pastate už maždaug 45 kilometrų. Be to, jie dar pagerino sistemos skiriamąją gebą nuo 1 metro iki 60 centimetrų. Ir visa tai atlikta įranga, telpančia batų dėžutėje! Dabar Li su kolegomis siekia įveikti 100 kilometrų ribą, o taip pat ir pagerinti algoritmą – tinkamai valdant strobavimą, galima matavimo rezultatus iš karto gauti trimačių modelių pavidalu.
Strobavimas
- tam tikro laiko, dažnio, etc. intervalo išskyrimo metodas, siekiant padidint naudingų signalų aptikimo tikimybę tarp trikdžių. Strobavimas dažniausiai naudojamas radiolokacijoje. Jei nustatant atstumą iki taikinio impulsine radiolokacijos sistema žinomas atsispindėjusio impulso atėjimo laiko intervalas, tₙ (t. y. tₙ tikslumu žinoma taikinio padėtis), tai atspindėtus impulsus (signalus) tereikia stebėti tą laiką, atveriant imtuvą strobuojančiu tₙ trukmės impulsu (strobu), o likusį laiką imtuvas laikomas „uždarytas“. Taip smarkiai sumažėja trikdžių poveikis ir pagerėja sistemos atsparumas trikdžiams. Strobavimas taikomas sistemose, kur būtina išskirti signalą natūralių ar dirbtinių trikdžių fone ir koreguoti atskiras signalo charakteristikas.
www.techcult.ru