Pietų Afrikoje stūksančiuose Makhonjwa kalnuose galima rasti vienų iš seniausių akmenų Žemėje. Tačiau ne viskas, ką galima rasti tame nuostabiame kraštovaizdyje, yra žemiškos kilmės. Mokslininkai tikina, kad sugebėjo aptikti nežemiškos kilmės organinių medžiagų, prieš 3,3 mlrd. metų užverstų vulkaninėmis nuosėdomis, rašo „Science Alert“.

„Tai yra pirmas kartas, kai iš tiesų aptikome nežemiškos kilmės anglies junginių žemiškose uolienose“, – sakė CNRS Molekulinės biofizikos centro (Prancūzija) astrobiologas Frances Westallas.

Milijardus metų ant Žemės krito daugybė meteoritų, kurie smarkiai keitė planetos paviršių. Bet kas su jais gali atvykti į Žemę?

Anot mokslininkų, daug kas.

Daugelis ekspertų yra įsitikinę, kad dalis žemiškos gyvybės sudėtinių medžiagų galėjo atkeliauti iš kosmoso. O naujieji atradimai Pietų Afrikoje šią žavingą teoriją sustiprina.

Makhonjwa kalnų regionui priklausančiame vulkaninių uolienų klode, pavadintame Josefsdal Chert, F.Westallas su kolegomis aptiko 2 mm storio uolienų sluoksnį, kuriam būdingi „anomaliniai signalai“.

Taikydami elektroninio paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos metodą mokslininkai išsiaiškino, kad 3,3 mlrd. metų senumo uolienose esama dviejų tipų netirpių organinių medžiagų, kurioms abiem būdingi nežemiškos kilmės požymiai. Ir tai yra pati seniausia mokslui žinoma organinė nežemiškos kilmės medžiaga.

Vienas iš EPR signalų mokslininkams priminė tai, ką jie jau buvo matę angliniuose chondrituose – senoviniuose meteorituose, kuriuose galima aptikti organinių junginių.

Kitas anomalinis signalas, rodantis, kad mėginyje esama nikelio, chromo ir geležies nanodalelių, nebūtų niekuo išskirtinis įprastoms Žemėje susiformuojančioms uolienoms, tačiau tik patvirtina argumentą, kad kai kurios šio plonučio uolienų sluoksnio fragmentai atkeliavo iš labai toli.

„Nikeliu turtingas chromo pagrindo špinelis, dar vadinamas kosminiu špineliu, susiformuoja tuomet, kai kosminiai objektai kerta Žemės atmosferą“, – sakė pirmasis naujojo tyrimo autorius, PSL Mokslinių tyrimų universiteto chemijos inžinierius Didier Gourier.

Mokslininkai dar nesiryžta užtikrintai aiškinti, kaip praktiškai vienoje Josefsdal Chert vietoje tuo pačiu istorijos akimirksniu galėjo rastis tokie dviejų skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių EPR signalų šaltiniai.

„Sunku įsivaizduoti vieną smūginį įvykį, po kurio tokiame ploname nuosėdiniame sluoksnyje išliktų ir organinės medžiagos, ir špinelio dalelės. Viena vertus, hidrintos organinės medžiagos gali išlikti tik tuo atveju, jei krentančios medžiagos temperatūra neviršija kelių šimtų laipsnių. Kita vertus, kosminis špinelis susiformuoja tik stipriai lydantis objektui, krentančiam į Žemės paviršių“, – savo tyrimo ataskaitoje rašė autoriai.

Todėl tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad mikrometeoritų kruša galėjo kristi į Žemės atmosferos vulkaninių pelenų debesį, o materijai palengva leidžiantis į žemės paviršių nežemiškų anglies junginių pėdsakai galėjo išlikti šalia ką tik susiformavusio kosminio špinelio ir buvo užkonservuoti milijardams metų.

„Organinės medžiagos ir anglimi turtingų meteoritų tikriausiai krito ganėtinai dideliu dažniu“, – sakė F.Westallas.

Be abejo, visa tai tėra labai hipotetinės spėlionės. Ir net jei būtent toks mokslininkų nurodytas scenarijus yra teisingas, mes nežinome, kokia buvo pirmykštė dabar atrastų organinių medžiagų forma. Taip pat negalime užtikrintai pasakyti, ar tokios medžiagos kritimas ant Žemės yra kaip nors susijęs su šiandien mums pažįstamos gyvybės įvairovės evoliucija.

Bet tai neabejotinai yra vienas iš svarbiausių nežemiškų organinių medžiagų atradimas, o visi šio atradimo iškelti klausimai tapo puikiomis naujų mokslinių tyrimų temomis.

Tyrimo rezultatus publikavo „Geochimica et Cosmochimica Acta“.

Komentarai ()