Mūsų mityba gali turėti didesnės įtakos vėžio rizikai, nei mes manome, rodo naujausias tyrimas. Manoma, kad 80 tūkst. 110 naujų vėžio atvejų, 2015 metais diagnozuotų Jungtinėse Valstijose, buvo susiję su paprasčiausiai prasta mityba, rodo mokslinis tyrimas, kurio išvados paskelbtos leidinyje „JNCI Cancer Spectrum“.

„Tai sudaro apie 5,2 proc. visų naujai diagnozuotų invazinio vėžio atvejų tarp suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose 2015 metais, – sakė viena iš tyrimo autorių, mitybos ir vėžio epidemiologijos specialistė iš Bostone veikiančio Tuftos universiteto Fang Fang Zhang. – Ši proporcija yra panaši su proporcija vėžio atvejų, siejamų su alkoholio vartojimu.“

Minėto tyrimo metu mokslininkai vertino 7 mitybos veiksnius: mažą daržovių, vaisių, visadalių grūdų ir pieno produktų vartojimą ir didelį perdirbtos mėsos, raudonos mėsos ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimą.

„Nepakankamas visadalių grūdų vartojimas buvo siejamas su didžiausia vėžio našta Jungtinėse Valstijose. Prie to dar prisideda ir mažas pieno produktų vartojimas, didelis perdirbtos mėsos vartojimas, mažas daržovių ir vaisių vartojimas, didelis raudonos mėsos ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimas“, – sakė mokslininkė.

Tyrimui buvo naudoti suaugusių amerikiečių mitybos duomenys nuo 2013 iki 2016 metų. Jie buvo gauti iš tyrimo „National Health and Nutrition Examination Survey“. Nacionalinių vėžio paplitimo duomenų buvo gauta ir iš JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų.

Mokslininkai panaudojo lyginamosios rizikos vertinimo modelį, kuomet apytikriai suskaičiuojama, kiek vėžio atvejų buvo susiję su prasta mityba. Tokia analizė leido įvertinti, kokį vaidmenį mityba turi vėžio keliamai naštai Jungtinėse Valstijose. Šie skaičiavimai buvo atlikti naudojant atskiruose moksliniuose tyrimuose aprašytus mitybos ir vėžio ryšius.

„Ankstesni tyrimai pateikė tvirtų įrodymų, kad didelis perdirbtos mėsos suvartojimas didina kolorektalinio vėžio riziką, o didelis visadalių grūdų suvartojimas tokio vėžio riziką sumažina, – sakė Fang Fang Zhang. – Tačiau mūsų tyrimo metu mes suskaičiavome, kiek ir kokia proporcija naujų vėžio atvejų yra siejama su prasta mityba nacionaliniu lygmeniu.“

Mokslininkai nustatė, kad kalbant apie gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, su mityba siejamų atvejų dalis buvo didžiausia ir siekė 38,3 proc. Labiau paanalizavę šiuos atvejus mokslininkai nustatė, kad mažas visadalių grūdų ir pieno produktų vartojimas bei gausus perdirbtos mėsos vartojimas – svarbiausias veiksnys.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad dažniausiai su mityba susijusių vėžio atvejų pasitaikydavo tarp 45–64 metų amžiaus vyrų ir tautinių mažumų, įskaitant juodaodžius ir kilusius iš Pietų Amerikos šalių, atstovus.

Tyrimas turi ir tam tikrų apribojimų, įskaitant ir tai, kad nebuvo galima nustatyti, kaip ryšys tarp mitybos ir vėžio rizikos keičiasi žmogui senstant. Be to, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar panašus ryšys būtų nustatytas jį atlikus kitu laikotarpiu Jungtinėse Valstijose.

Kaip ten bebūtų, „mityba yra vienas iš kelių modifikuojamų rizikos veiksnių, siekiant vėžio prevencijos“, pažymėjo Fang Fang Zhang. „Šie rezultatai pabrėžia būtinybę mažinti vėžio naštą ir skirtumus Jungtinėse Valstijose, gerinant pagrindinių maisto produktų grupių ir maistinių medžiagų suvartojimą“, – sakė ji.

Itin perdirbtas maistas sudaro vis didesnę mitybos dalį visame pasaulyje. 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis statistinis amerikietis 60 proc. kalorijų gauna būtent iš perdirbto maisto. O 2017 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad kanadiečiai gauna pusę kalorijų iš itin perdirbto maisto. Didžiojoje Britanijoje ši dalis viršija 50 proc., besivystančio pasaulio šalyse ji taip pat auga.

Mokslininkai sako, kad galima apsisaugoti nuo vėžio vengiant itin perdirbtų maisto produktų ir renkantis natūralius ekologiškus.

Praėjusiais metais medicinos žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbto mokslinio tyrimo išvadose nurodoma, kad žmonėms, daugiausia valgantiems natūralių ekologiškų maisto produktų, yra gerokai mažesnė tikimybė susirgti ne-Hodžkino limfoma ir pomenopauziniu krūties vėžiu, lyginant su tais, kurie retai ar niekada nevalgo ekologiškų produktų.

Be to, tame pačiame žurnale vasarį paskelbtoje tyrimo išvadose sakoma, kad ankstybos mirties rizika padidėja 14 proc. itin perdirbto maisto kiekį padidinus dešimčia procentų.

Tad kodėl žmonės valgo vis daugiau tokio perdirbto maisto?

„Mes gyvename greitame pasaulyje, ir žmonės ieško patogių sprendimų. Mums visuomet trūksta laiko, – sakė Rutgerso universiteto Mitybos mokslų katedros docentė Nurgul Fitzgerald. – Žmonės ieško greitų sprendimų ir greitai paruošiamo maisto.“

Jos teigimu, renkantis maistą, vartotojams pirmiausia rūpi skonis, tačiau kaina ir patogumas taip pat yra svarbūs. O perdirbto maisto atveju tas patogus „veikiausiai yra pagrindinis veiksnys: tiesiog vienas, du ir gali valgyti“.

Komentarai (4)