Visi tėvai nori, kad jų vaikai neįsiveltų į bėdą, gerai mokytųsi ir taptų laimingais bei sėkmingais žmonėmis. Nėra vieno recepto, kaip tai padaryti, tačiau psichologai ir mokslininkai išskyrė kelis faktorius, kurie lemia atžalų sėkmę ateityje.

Tėvų įtaka vaikams yra didžiulė, tad pasistenkite vadovautis šiais patarimais. Taigi, sėkmingų vaikų tėvai:

Siekia, kad vaikai padėtų buityje

Mokslininkai įsitikinę, kad tie vaikai, kurie nuo mažens įpareigojami atlikti kokius nors namų ruošos darbus, tampa darbuotojais, gebančiais puikiai bendradarbiauti su kolegomis. Jie paprastai išsiskiria kaip supratingos asmenybės, kadangi iš patirties žino, ką reiškia susidurti su sunkumais. Tokie žmonės noriai imasi savarankiškų užduočių.

Diegia vaikams socialinius įgūdžius

Pensilvanijos valstijos ir Duke‘o universitetų mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 700 asmenų iš įvairių JAV vietų gyvenimo eigą nuo darželio iki 25-erių metų, įžvelgė akivaizdžią koreliaciją tarp tinkamų socialinių įgūdžių vaikystėje ir puikių pasiekimų brandos metais.

20 metų laikotarpį apimantis tyrimas parodė, kad socialiai aktyvūs vaikai, t. y. tokie, kurie neraginami geba užmegzti santykius su bendraamžiais, supranta savo jausmus ir savarankiškai įveikia iškylančias problemas, sulaukę 25-erių paprastai jau būną baigę koledžą ir susiradę darbą, o tie, kurių socialiniai įgūdžiai vaikystėje vangūs, šito pasiekia rečiau.

Puoselėja didelius lūkesčius

Kalifornijos Los Andželo universitete dėstantis profesorius Nealas Halfonas ir jo vadovaujami kolegos nustatė, kad tėvų puoselėjami su vaikais susiję lūkesčiai daro didžiulį poveikį vaikų pasiekimams. Tokia išvada buvo pateikta po nacionalinės apklausos, kurioje dalyvavo 6,6 tūkst. 2001 metais gimusių vaikų, rezultatų analizės.

„Tėvai, kurie nuo pat pradžių puoselėjo viltį, kad vaikai mokytųsi koledže, sugebėjo nuteikti savo atžalas taip, kad jie patys siektų šio tikslo. Tokia tendencija nepriklauso nei nuo šeimos pajamų, nei nuo kitų materialinę gerovę lemiančių veiksnių“, – nurodoma mokslininkų pranešime.

Tyrimo entuziastai pasinaudojo standartizuotų testų rezultatais. Juos apibendrinus paaiškėjo, kad tarp prasčiausius balus gavusių mokinių 57 proc. buvo tokių, kurių tėvai norėjo, kad vaikai mokytųsi koledže. Tačiau tarp aukščiausiai įvertintų moksleivių tokių buvo net 96 proc.

Stengiasi palaikyti darnius tarpusavio santykius

Vaikai, užaugę šeimose, kuriose nesiliauja konfliktai, paprastai pasiekia mažiau nei tie, kurių tėvai puikiai sutaria, skelbiama Ilinojaus universiteto komandos atlikto tyrimo išvadose.

Paprastai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą

Nuo ankstyvo amžiaus moko vaikus matematikos

2007 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu JAV, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo tiriami 35 tūkst. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Paaiškėjo, kad mokėjimas skaičiuoti ir ankstyva pažintis su skaičiais turėjo didelį pranašumą ir naudą tolesniam vaiko vystymuisi ir mokymuisi.

Stengiasi užmegzti su vaikais atvirus santykius

Tie vaikai, kurie užaugo jausdami tėvų meilę ir rūpestį, demonstravo ne tik geresnius rezultatus mokykloje ir siekiant aukštojo mokslo, bet ir sugebėjo patys sukurti gerus santykius vyresniame amžiuje.

Rečiau pasiduoda stresui

Pastangas linkę vertinti labiau nei apdairumą vengiant nesėkmės

Per ne vieną dešimtmetį trukusį tyrimą Stanfordo universiteto psichologijos profesorė Carol Dweck priėjo išvadą, kad vaikai (ir suaugusieji) sėkmę sieja su viena iš dviejų sąlygų.

Fiksuoto požiūrio šalininkai mano, kad mūsų charakteris, intelektas ir kūrybiškumas yra nekintančios duotybės, kurių pakeisti tiesiog nelemta, o sėkmė pasitarnauja kaip įgimtų gebėjimų patvirtinimas ir parodo, kiek šios duotybės skiriasi nuo nusistovėjusių standartų. Siekdami sėkmės ir visomis išgalėmis vengdami nesėkmės taip mąstantys žmonės sugeba neprarasti jausmo, kad yra gabūs ir sumanūs.

Proveržį skatinančio požiūrio šalininkai įsitikinę, kad svarbiausia – kelti sau iššūkius. Nesėkmės jie suvis nelaiko menkų protinių gebėjimų įrodymu. Ji vertinama kaip savotiškas tramplinas, nuo kurio būtina atsispirti norint tobulėti ir lavinti turimus įgūdžius.

Motinos paprastai dirba

Remiantis Harvardo verslo mokykloje atlikto tyrimo išvadomis, pažangesni paprastai būna tie vaikai, kurių motinos dirba ne namuose.

Mokslininkai nustatė, kad 23 proc. atvejų dirbančių motinų dukterys ilgiau studijuoja, dažniau susiranda vadovaujamą darbą ir gauna didesnius atlyginimus, palyginti su bendraamžėmis, kurių motinos visada būna namuose.

Paprastai užima gana aukštą socialinį ir ekonominį statusą

Dažniau likę būti autoritetingi nei ypač griežti arba atlaidūs

Psichologė Diana Baumride išskyrė tris pagrindinius tėvų tipus.

Atlaidūs tėvai retai taiko bausmes ir priima vaiką tokį, koks jis yra.

Griežto, arba autoritarinio, auklėjimo šalininkai stengiasi kontroliuoti vaikus, atsižvelgdami į nusistovėjusias elgesio normas.

Tiems tėvams, kurie stengiasi būti autoritetais, svarbiausia nukreipti vaiką tam tikra linkme, vadovaujantis racionaliais argumentais.

Pastarieji šiuo atveju laikomi idealiausiais, kadangi jų vaikai paprastai išmoksta gerbti autoritetą, bet nesijausti jo gniuždomi.

Moko vaikus ištvermės

2013 metais psichologė Angela Duckworth iš Pensilvanijos universiteto išskyrė ypač svarbų sėkmę lemiantį asmenybės bruožą – ištvermę.

Ištvermę galima apibrėžti kaip gebėjimą neprarasti susidomėjimo siekiant ilgalaikių tikslų. A. Duckworth tyrimo išvadose akcentuojamas ištvermės ryšys su pažangumu mokantis, atmintimi ir užimamais postais.

Kai ugdoma ištvermė, vaikai išmoksta susikurti idealią būsimo gyvenimo viziją ir dėti pastangas, kad ją įgyvendintų.

Linkę taikyti bihevioristinę, o ne psichologinę kontrolę

Vaikai, kurių tėvai linkę ne psichologiškai kontroliuoti, o demonstruoti rūpestį, paprastai tampa laimingomis ir gyvenimu patenkintomis asmenybėmis.

Kita vertus, žmonės, kuriems vaikystėje buvo daromas psichologinis spaudimas, dažniausiai patiria daugiau psichologinių problemų.

Paprastai suvokia sveikos mitybos ir tinkamų valgymo įpročių svarbą

Leidžia vaikams patirti nesėkmę

Kartais tėvai stengiasi auginti vaikus taip, kad jiems netektų susidurti su kliūtimis ar sunkumais, galinčiais nulemti nesėkmę. Neigiamas tokio elgesio aspektas tas, kad šio įpročio tėvai nesugeba atsikratyti ir vėliau, kai vaikai suauga.

Leidžia vaikams priimti sprendimus

Siekia, kad vaikai išmoktų savikontrolės

Vaikai, turintys gerą savikontrolės pojūtį, paprastai tampa sveikais, materialiai apsirūpinusiais ir asmeninį saugumą gebančiais užsitikrinti suaugusiaisiais.

Paprastai eina vaiko priežiūros atostogų

Pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra tas metas, kai tėvai turi galimybę užmegzti ypač tvirtą ryšį su savo vaiku. Šiuo laikotarpiu sukuriamo santykio poveikis išlieka ilgam.

Šiaurės Karolinos universitete, atlikus Europoje galiojančių vaiko priežiūros atostogas reglamentuojančių strategijų tyrimą, paaiškėjo, kad šio tipo atostogos veikia kaip naujagimių mirštamumo ir sveikatos sutrikimų tikimybę mažinantis veiksnys.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tėvų nepalikti vaikai išsiskiria aukštesniu intelekto koeficientu. Vėliau jie įgyja geresnį išsilavinimą ir susiranda geriau apmokamą darbą. Vaikų, kurių motinos neina vaiko priežiūros atostogų, pasiekimai paprastai būna žemesni. Ši tendencija ypač pasitvirtina menkiau išsimokslinusių porų šeimose augančių vaikų atveju.

Komentarai ()