Kauno klinikų onkologė chemoterapeutė įvardija vėžio atsiradimo priežastis, pataria, kaip jų išvengti ir pateikia 5 žingsnius, kaip išvengti šio baisaus susirgimo

Antraštė klaidinanti. Ne priežastis, o rizikos faktorius. Tai ne tas pats. Kai kurie turi visus rizikos faktorius, ir nesuserga. O kiti- atvirkščiai. Senovėje, kai visų "priežasčių", išskyrus stresą, net nebuvo, vis vien ligonių pasitaikydavo. Kiek žinau, tikslių priežasčių kol kas nežino nieks .

kodel nieks nezino? priezastis viena - ejimas tikrintis i medicinos istaigas. neisi ir neras to vezio. numirsi tiesiog nuo "negalavimu" ------ as aplamai isitikines, kad vezys yra ne liga, o pasekme. genetinio senejimo. liga yra butent senejimas. uzprogramuotas genetiskai del naturalios atrankos. ir reikia gydyt pirmine priezasti. taisyt genetika, kad butum gyvybingas arti 100% iki pat mirties. kol nusibaigsi nuo kokiu nelaimingu atsitikimu ar komplikaciju. gydyt kaip gydoma dabar - beprasmiskas lesu svaistymas. dabartiniai metodai yra ne gydymas, o kazkokie balzamavimai...

Nenoriu įžeisti, bet pagal tai kiek teko susidurt su šios specializacijos atstovais, tai visi gydytojai išrašantys vaistus gali drąsiai vadint save chemoterapeutais. Klaidinantis pavadinimas.

Vėžys yra plati sąvoka. Tai ligų grupė, kurias sieja tam tikros ypatybės, kaip pvz.: nekontroliuojamas piktybinių ląstelių dalijimąsis ir pan. Tačiau tarp jų yra ir daug skirtumų. Pasakymas, kad tai pasekmė genetinio senėjimo tinka anaiptol ne visiems "vėžiams", kitu atveju nebūtų įgimtų vėžinių susirgimų (pvz., retinoblastoma), vaikystėj susiformavusių smegenų navikų ar tiesiog infekcijų išprovokuoto vėžio (gimdos kaklelio vėžys dėl ŽPV). Taigi, ne viskas taip paprasta...

as sito neginciju. tu is esmes tik patvirtini, ka noriu parasyt. kad skirstyt reiketu ne pagal kazkoki viena "bendra" pozymi, o pagal problemos esmine ar pirmine priezasti. jei net pavadinime jau iveliamas klaidingas ligos isivaizdavimas - tai apie koki medicinos gydymo lygi isvis kalbam tada? o straipsny rekomenduoja juk nuo visu veziu onkologe chemoterapiaute piktybinis lasteliu dalijimasis tera tik kazkoks paprastas lastelinis procesas ir tiek. man pvz kyla toks klausimas - senatve ir mirtis pagrinde sukeliama butent lasteliu nebesidalijimo. sutrinka palaipsniui visos funkcijos ir ateina kolapsas. o cia problemu veziu lastelem pasidalint nekyla kazkodel ir nuo kazkokiu nesudetingu kancerogenu ar dar atseit kazko paprasto, ka galima isvengt nesunkiai tai gal pradekim vienakart gydyt esme? nes cia pagal mane tetruksta tik sisteminio poziurio. dar noreciau pasitaisyt. nes galbut neteisingai isdesciau kai kuriuos momentus. as labiau turejau minty ne konkreciai senejima, o genetini kisimasi i lasteliu dalijimasi. ta prasme gal per daug uzakcentavau - nes senejant akivaizdesni procesai ir tokiu atveju dauguma. o kur tu paminejai vezio tipus - cia manau invaziniai genetiniai kisimaisi i lasteliu dauginimasi. arba kazkokia kombinacija. bet priezastis manau yra ta pati. tiesiog logiskai man tai viskas atrodo surista, kiek teko dometis medicina. zmogu as isivaizduoju tiesiog kaip daugialasti organizma. ta prasme vezys yra problema jau nuo tu laiku kai vienalasciai susijunge i bendras kolonijas ir vezio tipai manau prisitaike butent dar nuo tada - del to sunkiai ir "pagydomi". bet mes juk isvystem prota ir galim atrist tas chemines lasteliu lygio dauginimosi programas. tik per daug visokiu kontroliuojanciu ir draudzianciu etisku durniu kisasi... manau galiima iveikt sita probema tikrai .

Na gerai, labai supaprastinus galime žiūrėt, kad vėžys yra normaliai funkcionuojančios genetinės programos sutrikdymas, bet bėda ta, kad ji gali būti sutrikdyta n būdų ir vėžys pasireikšt įvairiausiomis formomis. Kas gali lemti sutrikdymą? Pirmiausiai, ląstelei dažnai dalijantis gali pasitaikyti spontaninių klaidų (visi klysta), dėl kurių gali atsirast mutacijos svarbiuose genuose. Kitas faktorius - kancerogenai. Į šią sąvoką įeina visi veiksniai ir medžiagos galinčios jungtis ar sąveikauti su DNR ir potencialiai pridaryt žalos. Tai endogeninės kilmės (pvz., reaktyvios deguonies formos (ROS)), egzogeninės medžiagos ir fiziniai veiksniai (pvz., jonizuojanti spinduliuotė). Šie veiksniai nėra išvengiami, su jais susiduriame kasdien, galim tik kažkiek riboti jų gaunamą kiekį. Mes dar daug ko nežinome apie normalių ląstelių veiklą, ypatingai epigenetinę reguliaciją, juo labiau piktybinių ląstelių. Senų ląstelių nesidalijimas būtent ir užkerta kelią vėžiui, nes jose būna sukaupta daug DNR pažaidų ir mutacijų, kurios vėliau ir gali salygoti vėžio atsiradimą. Todėl yra ląstelinis mechanizmas, tam tikri checkpoint'ai, kurių metu nustatomas DNR integralumas ir pan. Ir jei visus juos praeina, tik tada ląstelė gali dalintis. Galima sakyt ląstelinis technikinės praėjimas Dažnai vėžio viena iš priežasčių ir yra mutacijos checkpoint'ų genuose. Pvz., mutacijos p53 genuose siejamos maždaug su 50% vėžio atvejų. Kad vėžys pasireiškė atsiradus pirmiems daugialąsčiams - manau taip. Kad vėžio tipai nuo tų laikų atsirado ir prisitaikė - manau ne. Pirma, vėžio tipai nėra atskiri organizmai, o pakitusios to paties organizmo ląstelės, kurios elgiasi kaip anarchistės. Antra, besidalindamos jos nenustoja kisti kas sąlygoja jų piktybėjimą ir dažniausiai auglį sudaro keletas genetiškai skirtingų ląstelių grupių ir panašu, kad tarp jų vyksta natūrali atranka. Pvz., Vytautui Kernagiui imunoterapija, manoma, nenusisekė, nes vaistai veikė tik vieną vėžinių ląstelių grupę. Trečia, vėžys geba pasinaudot ar apeit tik aukštesniems daugialąsčiams būdingas sistemas, todėl negalėtų būt nepasikeitęs nuo žemiausiųjų daugialąsčių atsiradimo. Pvz., geba sintetinti kraujagyslių augimą skatinančias molekules ir taip pasinaudoja maisto tiekimu. Taip pat, geba apeit antrinę imuninę sistemą, kuri būdinga tik "aukštesniems" gyvūnams.