Seniai seniai, kai krokodilai dar rupšnojo žolę… ()
Nauji tyrimai griauna stereotipus – dauguma krokodilų buvo vegetarai. Senovinių reptilijų dantys netiko maitinimuisi mėsa.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar krokodilus įsivaizduojame kaip užkietėjusius plėšrūnus, kurie nė nemirktelėję gali pagriebti ir paskandinti pakrantėje užsižiopsojusią antilopę. Tačiau kadaise šios reptilijos maitinosi vegetariškai – tai rodo JAV mokslininkų atlikta dantų analizė. Straipsnis apie žolėdžius krokodilus publikuojamas žurnale Current Biology.
Žvelgiant į šiuolaikinių krokodilų dantis, vaizdas gan nuobodus. Žinduolių dantys diferencijuoti pagal paskirtį – yra skirti maisto atkandimui, išlaikymui, kramtymui, – tuo tarpu praktiškai visi roplių dantys vienodi: aštrūs, kūginės formos. Tačiau dinozaurų epochoje krokodilų nasrų turinys buvo pavydėtinai įvairus. Daugelio jų dantys buvo tokie keisti, kad mokslininkams neišvengiamai kilo prielaida: o ką, jeigu jie buvo žolėdžiais – juk dantų formų skirtumai liudija ir raciono įvairovę?
Siekdamas patikrinti šią hipotezę, geobiologas Keegan Melstrom iš Utah'os universiteto ėmėsi atidžiai tyrinėti Pakasuchus genties krodilomorfo dantis. Šių reptilijų, gyvenusių prieš 80–110 milijonų metų, priekinėje žandikaulio dalyje buvo iltys, o giliau nasruose – krūminiai dantys. Tai matoma archeologų aptiktose liekanose. Kai žandikauliai būdavo sučiaupti, dantys sandariai susikąsdavo: paprastai taip atrodo žinduolių nasrai, ir visai nepanašu į šiuolaikinių krokodilų. „Tai sugriovė visą mano įsivaizdavimą“, – pripažįsta Melstromas.
Atlikdami naują eksperimentą, Melstromas ir tyrimo bendraautorius irgi iš Utah'os universiteto Randall Irmis, ištyrė 146 dantis, priklausiusius 16 išmirusių krokodilomorfų rūšių. Jie naudojo Orientation Patch Count Rotated (OPCR) metodą, – naudojantis juo, objektas skenuojamas, o programa išmatuoja jo formos sudėtingumą: skaičiuoja išlinkius, kampus, kuriais viena paviršiaus dalis yra kitų dalių atžvilgiu. Naudojant OPCR, galima pagrįstai susieti danties formą su gyvūno dieta: paprasčiausi – plėšrūnų dantys, visaėdžių gyvūnų dantų forma sudėtingesnė, o sudėtingiausia – žolėdžių.
Lig šiol OPCR metodas daugiausiai naudotas, tiriant žinduolių dantis, o į krokodilus mažai kas žvalgėsi: jų dantys paprasti ir su jais viskas buvo suprantama – kol Melstromas nesusidomėjo senoviniais krokodilomorfais.Dviejų iš 16 reptilijų rūšių analizė parodė jų priklausomybę plėšrūnams, nors nasruose dantys vienas su kitu sutapdavo tiksliai, tai yra, nasrai skyrėsi nuo dabartinių krokodilų. Dar dvi rūšys buvo durofagai – taip vadinami gyvūnai, besimaitinantys šarvuotu grobiu: moliuskais, krabais ir panašiai. Vienas krokodilomorfas buvo pripažintas visaėdžiu, trys rūšys, manoma, maitinosi vabzdžiais, o štai likusios 8 rūšys tiksliai buvo vegetarės. „Šie dantys praktiškai garantuotai priklausė gyvūnams, kurie maitinosi augalais, lapais ir šakelėmis, kurias, kad būtų įsisavintos, reikia ilgai kramtyti“, – apibendrino Melstromas.
„Vienas iš sudėtingiausių tirtų bandinių, – mažo krokodilomorfo beveik trikampiu snukiu Simosuchus dantis“, – pasakojo darbo autorius. Jo dantys panašūs į Galapagų salose gyvenančios jūrinės iguanos, nuo uolų pešiojančios dumblius. Simosuchus vandenyje negyveno, bet, gali būti, laikėsi netoli vandens, tad, nesunku įsivaizduoti, kad ir jis ėdesio galėjo prasimanyti panašiu būdu.
Ir tai dar ne visi siurprizai. Kaip pripažįsta Melstromas ir Irmisas, ne menkiau apstulbino ir žolėdžių rūšių padėtis krokodilų geneologiniame medyje. Remiantis mokslininkų gautais duomenimis, vegetarizmas ne tik nebuvo tiesiog reptilijų anomalija – jiems per istoriją ji buvo nepriklausomai išsivysčiusi mažiausiai tris kartus. Tai reiškia, kad juros ir kreidos periodų žolėdžiai krokodilai galėjo sėkmingai konkuruoti su savo kaimynais – dinozaurais. Tačiau iki mūsų dienų ši savybė neišliko, ir baigusis kreidos periodui (paskutiniam mezozojaus periodui, pasibaigusiam prieš 66 milijonus metų) turimais duomenimis, Žemėje žolėdžių krokodilų neliko, o tai reiškia, kad naujomis sąlygomis toks maitinimosi tipas buvo nenaudingas.
Kodėl taip nutiko – jau kitas klausimas, į kurį mokslininkai ieško atsakymo. Kol kas belieka kelti prielaidas. Tapimas žolėdžiu, neišvengiamai reiškia tam tikrą specializaciją, aiškina tyrime nedalyvavęs, tačiau radęs kelis iš tirtųjų dantų, paleontologas Attila Ősi iš Budapešto universiteto. Tai gali tapti grėsme, jei augalai, kuriais maitinamasi, išnyksta. Taip pat gali būti, kad išmirė ne tiesiog žolėdžiai, o būtent sausumoje gyvenę krokodilai, tuo tarpu likusiems vandens telkiniuoseа buvo naudingiau maitintis mėsa ir žuvimi.
Yra žinoma, kad daugelis šiuolaikinių krokodilų savo dietą papildo vaisiais, o Amerikoje gyvenantys aligatoriai gali maitintis augaliniu maistu jei nėra pasirinkimo. Gali būti, krokodilai kur kas geriau prisitaikę išgyventi, nei esamą pripratę manyti.