Kada Lietuvoje sulauksime Saulės užtemimų ir kada užtems Mėnulis? Datos, kurias vertėtų prisiminti ()
Antradienį virš dalies Ramiojo vandenyno ir Pietų Amerikos diena trumpam virto naktimi. Šiame pasaulio regione įvyko retas ir įspūdingas gamtos reiškinys – visiškas Saulės užtemimas. Deja, Lietuvoje jo stebėti nebuvo galima – iš žemyninių valstybių Saulės užtemimu džiaugėsi tik dalies Čilės ir Argentinos gyventojai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kada kito visiško Saulės užtemimo sulauksime Lietuvoje? O kada – bent jau dalinio? Šių klausimų 15min rubrika „Ar žinai?“ teiravosi mokslininkės, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės, habil. dr. Gražinos Tautvaišienės.
Visiškas užtemimas – po šimto metų
Deja, Lietuva kito visiško Saulės užtemimo lauks dar labai ilgai. Pasak G.Tautvaišienės, visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje matysis tik po daugiau negu 100 metų – 2126 m. spalio 16 d. Šis užtemimas matysis šiaurės rytų Lietuvoje.
Pastarąjį kartą, mokslininkės teigimu, visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje matomas buvo 1954 m. liepos 30 d. Tad tarp dviejų visiškų Saulės užtemimų Lietuvoje bus praėję 172 metai.
Dalinio Saulės užtemimo Lietuvoje lauksime trumpiau. Jis, nurodo G.Tautvaišienė, įvyks jau po dvejų metų – 2021 m. birželio 10 d. Vykstant šiam užtemimui, uždengimo dydis bus ~0,2 – tai reiškia, kad bus uždengta apie 20 proc. Saulės disko diametro.
Kitas dalinis Saulės užtemimas įvyks 2022 m. spalio 25 d., jo metu bus uždengta apie 60 proc. Saulės disko diametro. Dar kitas – 2025 m. kovo 29 d., jo metu bus uždengta apie 15 proc. saulės disko diametro. Dar kitas – 2026 m. rugpjūčio 12 d., kai bus uždengta net apie 84 proc. Saulės disko diametro.
Pastarąjį kartą dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2015 m. kovo 20 d.
O kaip su Mėnulio užtemimais?
2029 m. Naujųjų metų naktis šiaurės rytų Lietuvoje bus kitokia negu visada. Būtent naktį iš 2028 m. gruodžio 31 d. į 2029 m. sausio 1 d. šiame Lietuvos regione bus matomas visiškas Mėnulio užtemimas.
Dalinio Mėnulio užtemimo laukti teks vos dvi savaites. Jis įvyks jau liepos 16 d., o uždengta bus maždaug du trečdaliai Mėnulio disko.
Pusšešėlinio užtemimo pradžia bus 21 val. 44 min. Lietuvos laiku, o dalinio užtemimo pradžia – 23 val. 1 min. Lietuvos laiku. Dalinis užtemimas baigsis 2 val. Lietuvos laiku, o pusšešėlinis – 3 val. 18 min. Lietuvos laiku.
Vilniuje liepos 16 d. Mėnulis tekės 21 val. 39 min, o pajūryje – 22 val. 04 min. Lietuvos laiku. Tai, pasak G.Tautvaišienės, reiškia, kad Vilniuje, jei tik leis oro sąlygos, bus galima stebėti visą užtemimo eigą, o pajūryje Mėnulis patekės jau prasidėjus pusšešėliniam užtemimui, tačiau dalinį užtemimą stebėti galės ir pajūrio gyventojai bei poilsiautojai.
Pasaulyje įvyks žiedinis užtemimas
Šiemet, kaip teigiama dr. Algirdo Kazlausko knygoje „Lietuvos dangus“, pasaulio laukia ir dar vienas Saulės užtemimas. Jis bus žiedinis – Mėnulis uždengs tik centrinę Saulės disko dalį ir užtemimo metu aplink tamsų Saulės centrą bus matomas švytintis disko žiedas.
Užtemimas vyks gruodžio 26 d. šiauriniame Žemės pusrutulyje. Dalinis užtemimas prasidės 14 val. 30 min. Arabijos jūroje, o žiedinė užtemimo fazė prasidės apie 15 val. 34 min. Saudo Arabijoje.
Toliau žiedinio užtemimo fazė eis į Rytus per Saudo Arabiją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną, Arabijos jūrą, Indiją, Šri Lanką, Indijos vandenyną, Singapūrą, Indoneziją, Malaiziją, Filipinus, Australiją ir Ramųjį vandenyną. Didžiausias miestas užtemimo kelyje bus apie 2 milijonus gyventojų turintis Koimbatorės metropolis Indijoje.
Maksimumo taške žiedinis užtemimas vienoje vietoje truks 3 minutes 39 sekundes, o užtemimo juostos plotis bus apie 118 km. Laukia ir Merkurijaus tranzitas G.Tautvaišienė teigia, kad šiemet lapkričio 11 d. Lietuvos laukia ir dar vienas įdomus reiškinys – Merkurijaus tranzitas Saulės disku.
„Jei oras bus geras, būtinai jį pademonstruosime žmonėms Vilniaus universiteto Saulėtekio komplekse prie Nacionalinio Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Molėtų astronomijos observatorijoje“, – sako G.Tautvaišienė.
Naujienas sekti ji kviečia VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto ir Molėtų astronomijos observatorijos „Facebook“ svetainėse.
Saulės užtemimas – tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip trumpam uždengdamas Saulės diską. Saulės užtemimai būna daliniai (kai uždengiama dalis Saulės disko), visiški (kai uždengiamas visas Saulės diskas), žiediniai (kai Mėnulis uždengia centrinę Saulės disko dalį, palikdamas tik žiedą) ir hibridiniai, kai dalyje pasaulyje užtemimas būna visiškas, o dalyje – žiedinis.