Netoli Jeruzalės aptikti archeologiniai radiniai gali perrašyti viso regiono istoriją (Video) ()
Izraelio senienų tarnyba (angl. Israel Antiquities Authority, IAA) skelbia apie radinį, kuris gali pakeisti visą Vidurinių Rytų istoriją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai atkasė vietovę, kuriai 9000 metų, bet kuri savo laiku pasižymėjo itin išvystyta infrastruktūra ir aukštu kultūros lygiu. Tai liudija sudėtingą bendruomenę tais laikais, kai žmonija ėmė iš medžiotojų-rinkėjų virsti žemdirbiais. Pasak mokslininkų, šis radinys pateikia naujas įžvalgas, kaip atrodė Levanto (istorinis regionas Viduriniuosiuose Rytuose, apimantis Siriją, Izraelį ir aplinkines teritorijas) civilizacija ir tuometinis gyvenimas urbanizuotoje aplinkoje.
Įspūdingasis radinys buvo atkastas už penkių kilometrų į vakarus nuo Jeruzalės, netoli Motzos miestelio. Tiesdami tunelius ir statydami sankryžą, darbininkai aptiko akmens amžiaus gyvenvietės pėdsakus. Nuo to laiko su IAA dirbantys archeologai dr. Hamoudis Khalaily ir dr. Jacobas Vardi radinio vietoje praleido 18 mėnesių.
Milžiniška akmens amžiaus gyvenvietė
Nepaisant pradėtų statybų, gyvenvietės liekanos išsilaikiusios labai gerai. Manoma, kad teritorijoje, kuri tęsiasi pusę kilometro, vienu metu gyveno apie 2000-3000 žmonių. Tokia gyvenvietė, turint omenyje, kad ji egzistavo akmens amžiuje – itin retas atvejis ir mokslininkai pusiau juokauja, kad tai net galima vadinti akmens amžiaus metropoliu.
Gyvenvietė buvo įsikūrusi derlingame slėnyje, kuriame be pertrūkio buvo gyvenama beveik 20 000 metų. Anksčiau manyta, kad šioje Levanto dalyje neolito laikais nebūta jokių stambių gyvenviečių.
Vietovės atradimas reiškia, kad gyvenvietės, panašios į tas, kurios yra toliau į šiaurę ir į rytus nuo Jordano upės, kažkada egzistavo ir Judėjoje, šiuolaikinio Izraelio dalyje.
Pilna įrodymų, kad gyvenvietė susikūrė ne spontaniškai, bet planuotai. Joje būta tiek gyvenamųjų, tiek viešosios paskirties pastatų, religinių lokacijų ir net alėja. Taip pat yra įrodymų, kad čia gyvenę žmonės buvo tikri statybos ekspertai. „Times of Israel“ praneša, kad „kartais grindų ir statyboms būdavo naudojamas gipsas“. Tas pats šaltinis pasakoja, kad teritorijoje buvo aptikta „tūkstančiai strėlių antgalių, kirvių, pjautuvų ašmenų ir peilių“.
Tai rodo, kad šioje neolito laikų gyvenvietėje buvo užsiimama ir gamyba, ir kai kurie gaminiai – konkrečiai, strėlių antgaliai – išduoda, kad prieš 9000 metų medžioklė čia gyvenusiems žmonėms vis dar buvo svarbi gyvenimo dalis, o prie žemdirbystės jie ėjo tik palengva. Tačiau didelis strėlių antgalių kiekis gali reikšti ir tai, kad gyventojai buvo linkę veltis į vietinius konfliktus.
Perėjimas nuo medžioklės
Bet tokios dalys, kaip pjautuvo ašmenys, rodo, kad gyvenvietė po truputį ėmė priklausyti nuo žemdirbystės – ir pereinamasis laikotarpis truko keletą šimtmečių. Buvusiuose sandėliuose aptikta ankštinių augalų sėklų: atrodo, vietiniai dagiausiai augindavo lęšius.
Remdamiesi rastais avių kaulais mokslininkai mano, kad andainykščiai žmonės užsiėmė ir gyvulininkyste. Pratinimasis prie žemdirbystės ir gyvūnų jaukinimas galiausiai privedė prie staigaus gyvenvietės augimo, ir kaip „Jerusalem Post“ sakė J.Vardi, „vienas gyvenvietės hektaras galėjo išgauti į 30 ar 40 hektarų“.
Archeologai taip pat rado šiek tiek juvelyrikos: apyrankių, karolių, perlamutrinių medalionų ir vaikišką varinę apyrankę. Mokslininkai aptiko ir radinių, liudijančių, kad gyvenvietė užsiėmė prekyba tolimais atstumais.
Jie rado obsidianinių peilių, kurie atkeliavo iš Anatolijos (dabartinė Turkija), jūrinių kriauklių ir bazaltinių girnų, kurios buvo atgabentos iš šiaurės. Pasak „Jerusalem Post“, „miestas 1500 metų veikė kaip prekybos centras“.
Akmens amžiaus menas
„Times of Israel“ praneša ir apie „keletą iškastų nedidelių statulėlių, tarp kurių ir molinis jautis bei akmeninis veidas“. Tai siūlo versiją, kad čia gyvenę žmonės buvo pasiekę aukštą kultūrinį lygį. Be to, tvarkingas teritorijos planavimas rodo, kad akmens amžiuje šią vietovę valdė tam tikra centrinė politinė valdžia.
Kasinėjant buvo aptikti ir keli kapai. Jie buvo tarp pastatų, tame tarpe ir gyvenamųjų namų – kas reiškė, kad gyvieji gyveno šalia savo mirusiųjų. Rastas ir dviejų, kaip manoma, karių kapas. Pastarojo papėdėje buvo palaidotas asilas – tikėtina, kaip auka pomirtiniam gyvenimui.
Visa teritorija buvo nuskenuota visais trimis matmenimis, siekiant išsaugoti kuo daugiau autentiškos informacijos.
