Dėl to, kad atsisakote pusryčių, gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika, rašo independent.co.uk. Ši sąsaja, kaip parodė 6550 65–75 metų amžiaus suaugusiųjų analizavęs tyrimas, ypač ryški insulto atveju.

Beveik 60 procentų tyrimo dalyvių pusryčius valgė kiekvieną dieną, ketvirtadalis – kartais, 16 procentų – retai arba niekada. Tyrimo pradžioje niekas nesirgo širdies ligomis. Per vidutiniškai 17 stebėjimo metų ištiko 2318 mirčių, iš jų 619 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Niekados pusryčių nevalgantys žmonės buvo labiau linkę nutukti ir dažniau pasižymėjo dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje, tačiau Amerikos kardiologijos koledžo žurnale paskelbtas stebimasis tyrimas atsižvelgia ne tik į šiuos, bet ir į daugelį kitų sveikatos, elgesio ir socioekonominių veiksnių.

Lyginant su tais, kurie pusryčius valgo kiekvieną dieną, rytinį valgymą praleidžiantys susidūrė su 87 procentais išaugusia mirties nuo bet kurios širdies ir kraujagyslių ligos rizika ir 19 procentų didesne mirties rizika apskritai. Pusryčių atsisakantiems širdies ligų išsivystymo rizika išaugo 59 procentais, o insulto išsivystymo rizika – daugiau nei trigubai.

„Daugelis tyrimų parodė, kad pusryčių atsisakymas susijęs su didesne diabeto, hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) ir padidėjusio cholesterolio kiekio rizika. Mūsų tyrimas parodė, jog pusryčių valgymas galėtų būti paprasčiausias būdas, padedantis palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius daktaras Wei Bao, Ajovos universiteto epidemiologijos docentas.

Du dažniausiai prostatos padidėjimui gydyti vartojami vaistai gali padidinti antrojo tipo diabeto riziką

Priešinės liaukos (prostatos) padidėjimas, dar vadinamas prostatos adenoma ar prostatos hipertrofija, gali sukelti šlapinimosi sunkumų arba šlapinimosi padažnėjimą ir staigų norą šlapintis. „Britų medicinos žurnale“ („The BMJ“) paskelbtas tyrimas analizavo dviejų panašių vaistų, dažnai skiriamų susiduriantiems su šia problema, vartojimą: finasterido ir dutasterido. Buvo tiriami 39 tūkstančių vyrų vartojimo atvejai, tyrimas truko 11 metų. Kontrolei pasitelkta 16 tūkstančių vyrų, vartojančių tamsuloziną – kitą prostatos adenomai gydyti skirtą vaistą.

Palyginus su vartojančiais tamsuloziną, dutasteridą vartojantiems vyriškiams pasireiškė 32 procentais didesnė diabeto išsivystymo rizika, o vartojusiems finasteridą – 26 procentais didesnė rizika. Tyrimas atsižvelgė į tokius dalykus kaip kūno masės indeksas, kiti vartojami vaistai, rūkymas, alkoholio vartojimas hipertenzija ir kiti sveikatos bei elgesio ypatumai.

Pagrindinė tyrimo autorė Li Wei, Londono universiteto Farmacijos mokyklos docentė, teigė, kad rizika yra pakankamai nedidelė: 16 papildomų atvejų kiekvienam tūkstančiui vyrų, gydytų ilgiau nei 10 metų. Tačiau tai vis vien yra svarbus visuomenės sveikatos klausimas.

„Nesiekiame, kad vyrai staiga pakeistų vartojamą vaistą. Bet reikėtų aptarti tai su savo gydytoju, ypač jei jau susiduriate su didele diabeto išsivystymo rizika. Reikia atsižvelgti į bendrą jūsų būklę ir tuomet priimti sprendimą dėl geriausio gydymo būdo“, – sakė L. Wei.

Stresas, ypač jauniems žmonėms, gali padidinti širdies ligų riziką

Rengdamos tyrimą apie streso poveikį, kuris buvo publikuotas „The BMJ“, mokslininkai pasinaudojo Švedijos duomenimis: buvo analizuota 136637 žmonių, kuriems diagnozuoti su stresu susiję sveikatos sutrikimai, įskaitant potrauminio streso sindromą, ūmią reakciją į stresą ir kitus. Mokslininkai palygino juos su 171314 su stresu susijusių susirgimų nepaveiktų brolių ar seserų duomenimis ir su 1366370 bendrosios populiacijos atstovų, kuriems nebuvo diagnozuotas su stresu susijęs sutrikimas. Jų sveikatos būklė buvo stebima 27 metus.

Atsižvelgę į fizinės ir psichinės sveikatos istoriją, amžių, lytį, pajamas ir kitus veiksnius, mokslininkai nustatė, kad nuo su stresu susijusių sutrikimų kenčiantys žmonės susiduria su 29 procentais didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika nei minėtų streso problemų neturintis brolis ar sesuo. Ši rizika yra 37 procentais didesnė lyginant su bendrosios populiacijos atstovais. Rizika buvo dar didesnė pirmaisiais metais po diagnozės: 64 procentais didesnė lyginant su broliu ar seserimi ir 71 procentu didesnė lyginant su bendrosios populiacijos atstovais.

Streso ir širdies bei kraujagyslių ligų ryšys buvo itin stiprus jaunesnių nei 50 metų žmonių atveju.

„Mūsų tyrimas apėmė tik tuos žmones, kuriems diagnozuota su stresu susijusių sutrikimų. Tačiau žmonės, kuriuos kankina depresija ir nerimas, taip pat susiduria su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tiesą pasakius, visi, patiriantys stresą, susiduria su didesne rizika, bet šį kartą orientavomės į ūmų stresą patiriančius žmones ir reakciją į jas“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė Huan Song, Islandijos universiteto podoktorantūros stažuotoja.
 

Komentarai ()