Nauji tyrimai patvirtina, jog valgymo laiko keitimas į ankstesnį nei įprasta gali padėti numesti svorio. Mokslininkai taip pat atskleidė, jog papildomi kilogramai tokiu atveju tirpsta ne dėl daugiau sudeginimų kalorijų, bet mažesnio apetito bei alkio hormonų kiekio. Žurnale „Obesity“ aprašomame tyrime pasakojama, kaip valgymo laikas daro įtaką medžiagų apykaitai.

Eksperimento autoriai teigia, jog „valgymas sinchroniškai cirkadiniais ritmais – reguliuojančiais organizmo veiklą nuo DNR iki metabolizmo – kitaip tariant, anksti ryte, mažina kūno svorį ir pagerina medžiagų apykaitą“. Tačiau mokslininkams dar nepavyko išsiaiškinti šio fenomeno priežasties.

Šis mokslinis darbas yra „pirmasis atsitiktine tvarka vykdytas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kaip valgymo laikas veikia 24 valandų energijos apykaitą, kai suderinamas maisto vartojimas ir valgymo dažnumas“, teigė rezultatus pristačiusieji ekspertai.

Tyrėjai lygino dvi žmonių grupes, kurios 4 dienas valgė tuos pačius tris patiekalus per dieną, tačiau skirtingais laikotarpiais: ankstyvojo riboto maitinimo (eTRF) grafiku ir ne taip griežtai sudarytu mitybos tvarkaraščiu. Iš viso darbe dalyvavo baigė 11 vyrų ir moterų: 6 – eTRF, 5 – kontrolinėje grupėje. Norėdami tapti tokiais „bandomaisiais triušiais“, pretendentai turėjo būti geros sveikatos, neturėti antsvorio ir tilpti į 25–45 metų amžiaus ribą.

Pirmoji – eTRF – grupė pusryčiavo 8:00 ryto, o paskutinįsyk valgė 14:00. Tuomet jų laukė 18 valandų trukmės pasninkas prieš kitos dienos pusryčius.

Palyginamoji grupė taip pat pusryčiavo 8.00 val., Tačiau paskutinis dienos valgis buvo 20.00 val. Tad jų nevalgymo laikotarpis truko tik maždaug 12 valandų prieš pusryčiaujant kitą dieną. Tyrimo autoriai prilygino šių žmonių valgymo metą „įprasto suaugusio amerikiečio pusryčių ir vakarienės laikui“.

Ketvirtąją eksperimento dieną dalyviams kvėpavimo kameroje buvo atlikta daugybė tyrimų, idant būtų galima įvertinti jų metabolizmą. Analizuoti tiriamųjų sudeginti riebalai, kalorijos, angliavandenių bei baltymų kiekiai. Vėliau ir patys dalyviai įvertino įvairius apetito spektro aspektus, pavyzdžiui, alkį, troškimą ir gebėjimą valgyti bei sotumo jausmą. Iš kraujo ir šlapimo mėginių, duotų ryte ir vakare, tyrėjų komanda taip pat galėjo įvertinti alkio hormonų kiekį.

Rezultatai parodė, kad kalorijų deginimas grupėse pernelyg nesiskyrė. Tačiau eTRF sąraše esantys asmenys turėjo mažesnį bado hormono lygį ir bei pranešė apie tam tikrus pagerėjusius apetito aspektus.

Ataskaitoje taip pat atskleidžiama, kad eTRF mitybos grupė per 24 valandas sudegino daugiau riebalų. Svarstydami tokių rezultatų priežastis, mokslininkai teigia, jog valgant paskutinįsyk po pietų, organizmas galimai pradeda pereiti nuo angliavandenių prie riebalų deginimo energijai gauti.

Tačiau, įspėja tyrėjai, išvados apie riebalų deginimą kol kas yra preliminarios, ir ragina atlikti didesnio masto tyrimą, kad būtų patikrinta ir patvirtinta, ar tokios mitybos strategijos kaip eTRF iš tikrųjų gali padėti žmonėms atsikratyti nereikalingų kūno riebalų.

Pagrindinė darbo autorė Courtney M. Peterson, Harvardo universiteto doktorantė, mitybos mokslų daktaras Alabamos universitete Birmingeme, teigia, jog ankstesni tyrimai negalėjo išaiškinti, ar valgymo laiko strategijos padeda žmonėms numesti svorio deginant kalorijas ar slopinant apetitą. Taip nutiko todėl, kad su gyvūnais darytų eksperimentų išvados prieštaravo studijų su žmonėmis išvadomis. Tiesa, kai kurie moksliniai darbai tyrimai išties įrodė, kad valgymo laiko plano laikymasis gali padėti mesti svorį deginant kalorijas. Tačiau C.M.Peterson bei jos kolegos pabrėžia, jog ankstesnių tyrimų atveju nebuvo tiesiogiai stebimas kalorijų deginimas arba šie turėję kitų trūkumų, galimai temdžiusių rezultatus.

„Manome, kad daugumai žmonių, kuriems aktualus svorio klausimas, gali būti naudinga tokia mitybos strategija, mat toks būdas natūraliai slopina apetitą, o tai gali padėti žmonėms suvalgyti mažiau.

Komentarai ()