Bronzos amžiaus britai buvo užsikrėtę daugybe parazitų. Tačiau jų organizme namus buvo įsirengusios ne tik paprastos kirmėlės, bet ir milžiniški inkstų kirminai. Atlikus 3000 metų senumo išmatų analizę paaiškėjo, kad šie kirminai galėjo užaugti net iki vieno metro ilgio.

Kembridžo universiteto tyrinėtojai teigia, kad priešistoriniai žmonės, gyvenantys rytinėje Anglijos gėlųjų vandenų pelkėse, buvo užsikrėtę žarnyno kirmėlėmis. Jas pasigaudavo valgydami ežeruose gyvenusias žuvis bei gėrę ežerų vandenį. 900 pr. Kr. bronzos amžiuje egzistavusi gyvenvietė „Must Farm“ yra netoli dabartinio Piterboro miesto.

Gyvenvietė buvo pastatyta iš medinių namų, pastatytų ant stulpų virš vandens. Mediniai perėjimai leido žmonėms migruoti tarp salų, o gyventojai kanalu keliavo išskaptuotomis baidarėmis.

Prieš tris tūkstančius metų kaimą sunaikino katastrofiškas gaisras, tačiau dumble išliko daugybė daiktų. Tarp jų ir maistas, drabužiai, papuošalai. Dumble mokslininkai taip pat rado žmogaus išmatų gabalėlių, kuriuose buvo senovės parazitų kiaušinėliai. Dr. Piers Mitchell iš Kembridžo archeologijos departamento „The Independent“ teigia, kad radiniai jiems pateikė netikėtos informacijos apie tai, kaip tuo metu buvo paplitusios tam tikros ligos.

„Galime pastebėti, kad beveik visi gyventojai turėjo kažkokį žarnyno parazitą. Didžiojoje Britanijoje radome ankstyviausius žuvų kaspinuočių, echinostomos kirminų ir milžiniškų inkstų kirminų įrodymus. Šie parazitai plinta, kai žmogus valgo neapdorotus vandens gyvūnus, pavyzdžiui, žuvis, varlliagyvius ar moliuskus. Gyvenimas virš lėtai tekančio vandens galėjo apsaugoti gyventojus nuo kai kurių parazitų, tačiau padidindama kitų parazitų riziką“, – teigia mokslininkas.

Žuvų kaspinuočiai užauga iki 10cm ilgio ir gyvena žarnyne. Echinostomos kirminai yra daug mažesni – iki vos 1 cm ilgio. Jie sukelia žarnyno gleivinės uždegimą. Milžiniškas inkstų kirminas yra parazitinis apvalusis kirminas, kuris paprastai apsigyvena viename iš inkstų.

Žinoma, kad jų ilgis siekia 1 metrą, o jų turėjimas paprastai sukelia sunkią inkstų fibrozę. Mokslininkai taip pat aptiko žmoginį plaukagalvį ir kitą kirminą, kuris dažnai randamas gyvūnuose. Šiais kirminais žmonės greičiausiai apsikrėtė, netinkamai skersdami ar valgydami gyvūlius.

Šios kirmėlės, mano mokslininkai, organizmui neturėjo daryti žalos. Vanduo aplink teritoriją (kartais vadinamos „Britanijos Pompėja“) dėl nendrinių lovų turėjo būti nejudantis, todėl tai sukūrė tobulas sąlygas vandens kanaluose kauptis žmonių išmatoms bei kitoms nuotekoms. Tai tapo gera parazitų veisimosi vieta ir jie užkrėtė aplink gyvenusią gyvūniją, o ši – žmones, teigiama „Parasitology“ paskelbtame tyrime.

„Žmonės didžiąją dalį savo maisto gaudavo iš vandens, todėl jie turėjo visiškai kitokį parazitų rinkinį nei žmonės Dorsetoje bronzos amžiuje. Jie sirgo skirtingais ligų modeliais. Jei turi daug įvairių parazitų, tai gali tikrai prisidėti prie mirties. Tačiau šių parazitų tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti jus gyvus, kad jie patys plistų. Taigi, parazitai jūsų žarnyne ir inkstuose yra skirti ne tam, kad jus nužudytų, o tik tam, kad jus susargdintų per keletą metų“, – sakė dr. Mitchell.

Kadangi raštas Didžiojoje Britanijoje buvo pradėtas naudoti tik šimtmečiais vėliau, atvykus romėnams, mažai žinoma, kaip gyveno šie bronzos amžiaus žmonės. „Šis tyrimas leidžia mums pirmą kartą aiškiai suprasti užkrečiamąsias ligas, kurias patirė priešistoriniai žmonės“, – sako tyrimo autorė Marissa Ledger, taip pat iš Kembridžo archeologijos katedros.

Tyrėjai nustatė, kad kai kurie ekskrementai buvo žmonių, kiti – šunų. „Tiek žmonės, tiek šunys buvo užsikrėtę panašiomis parazitinėmis kirmėlėmis, o tai rodo, kad žmonės dalijosi maistu ar likučiais su savo šunimis“, – teigia gydytojas Ledgeris. Parazitai, rasti „Must Farm“, sutampa su kitose bronzos amžiaus ir neolito vietose pastebėtomis tendencijomis.

„Mūsų tyrimas atitinka platesnį parazitų ekosistemos mažėjimo modelį per tam tikrą laiką. Dietos, sanitarijos pokyčiai ir žmonių bei gyvūnų santykiai per tūkstantmečius paveikė parazitinės infekcijos procentą “, – sako dr. Mitchell.

Tačiau žuvų kaspinuočiai, pastebėti „Must Farm“ gyvenvietėje, pastaruoju metu sugrįžta, mat populiarėja suši ir rūkytos žuvys. „Dabar turime ištirti kitas priešistorinės Britanijos vietas, kuriose žmonės gyveno kitokį gyvenimo būdą, kad suprastume, kaip mūsų protėvių gyvenimo būdas paveikė jų riziką susirgti infekcinėmis ligomis“, – sako mokslininkas.

2016 m. kasinėjimai šioje teritorijoje atskleidė, kad gyvenvietės gyventojai turėjo akį aukštajai madai. Kasinėjimai atskleidė ankstyviausius ypač tobulos tekstilės pavyzdžius. Kembridžo universiteto archeologai iškasė daugiau nei 100 tekstilės, neapdorotų pluoštų ir tekstilės verpalų fragmentų. Dalis verpalų yra nepriekaištingos kokybės – kai kurių siūlų skersmuo tėra 100 mikronų (1/10 milimetro), o kai kurie audiniai yra taip subtiliai austi, kad turi 28 siūlus viename centimetre, puikiai tinka net pagal šiuolaikinius standartus.

Tuomet, kai klestėjo gyvenvietė (maždaug prieš 3000 metų), atrodo, kad tekstilės gamyba buvo pagrindinis amatas, kuriuo buvo praktikuojama.

Komentarai ()