Archeologai rado senovinių kaukolių, kurios atrodo tarsi ateivių (2)
Archeologai Kroatijoje iškasė tris senovinius skeletus – ir du iš jų turėjo smailias, dirbtinai deformuotas kaukoles.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvienai iš šių kaukolių buvo sukurta vis kitokia forma – galbūt kaip būdas parodyti, kad jos priklauso tam tikrai kultūrinei grupei.
Dirbtinė kaukolės deformacija buvo praktikuojama įvairiose pasaulio vietose – nuo Eurazijos ir Afrikos iki Pietų Amerikos. Tai paprotys, kai asmens kaukolė formuojama, pavyzdžiui, naudojant aptemptus galvos apdangalus, tvarsčius ar tvirtus įrankius, o kaukolės kaulai kūdikystėje vis dar yra lankstūs.
Senovės kultūros užsiėmė šia praktika dėl įvairių priežasčių – vienais atvejais tau buvo socialinio statuso demonstravimas, kitiems tai buvo grožio etalonu. Anksčiausias iki šiol aptiktas kaukolės deformavimo atvejui – 12 000 metų, ir kaukolė buvo rasta Kinijoje – tačiau neaišku, ar paprotys išplito iš ten, ar savarankiškai atsirado įvairiose pasaulio vietose.
Šįkart archeologai šiuos trejus griaučius rado laidojimo duobėje Kroatijos Hermanov Vinohrady archeologinėje radimvietėje 2013 m. Nuo 2014 m. Iki 2017 m. Jie analizavo kaulus, naudodami įvairius metodus, nuo DNR analizės ir radiografinio vaizdinio tyrimo – pastarasis naudojantis spinduliuote leidžia apžiūrėti tiriamo objekto vidų.
Tyrimas atskleidė, kad visi griaučiai priklauso vyriškos lyties asmenims, kurie mirė būdami nuo 12 iki 16 metų. Jie visi išsiskyrė netinkamos mitybos pėdsakais – tačiau nebūtinai tai buvo mirties priežastimi: berniukai galėjo sirgti „kažkokia liga, kuri juos greitai pražudė, bet nepaliko pėdsakų ant kaulų“, – kaip, pavyzdžiui, maras, sako vyresnysis tyrimo autorius, antropologinių tyrimų instituto Zagrebe (Kroatija) bioarcheologas Mario Novakas.
Mokslininkas taip pat priduria, kad greta palaidojimų nepavyko aptikti jokių artefaktų, kurie padėtų identifikuoti palaidotųjų socialinį statusą.
Tyrimas taip pat parodė, kad trijulė gyveno kažkada tarp 415 iki 560 mūsų eros metų – laikais, kurie atitinka Didįjį migracijos periodą, kuris buvo „labai neramiu laikotarpiu Europos istorijoje“, – „Live Science“ pasakojo M.Novakas. Iškart po Romos imperijos žlugimo į Europą pradėjo migruoti visiškai naujos žmonių ir kultūrų populiacijos, kurios tapo šiuolaikinių Europos tautų pagrindu. „Kitaip tariant, šis laikotarpis padėjo pagrindus tokiai Europai, kokią mes ją žinome šiandien“, – sako archeologas.
Iš tiesų, šio trigubo radinio DNR analizė atskleidė, kad vieno iš berniukų protėviai buvo iš Vakarų Eurazijos, kito – iš Artimųjų Rytų, o trečio – Rytų Azijos.
Berniukas, kurio protėviai buvo iš Artimųjų Rytų, pasižymėjo apskrita kaukolės deformacija – tai reiškia, kad priekinis kaulas už kaktos buvo išplokštintas, o kaukolės aukštis buvo „žymiai padidintas“, sako M. Novakas.
Berniukas, kuris greičiausiai atkeliavo iš Vakarų Eurazijos, neturėjo kaukolės deformacijos, o berniukas, kilęs iš Rytų Azijos, turėjo kaukolę su „įstriža“ deformacija – kas reiškia, kad kaukolė buvo pailga įstrižai į viršų.
„Mes keliame versiją, kad skirtingi kaukolės deformacijos tipai Europoje buvo naudojami kaip vizualinis ryšio su tam tikra kultūrine grupe rodikliai“, – sako M. Novakas. Kol kas neaišku, kurioms kultūrinėms grupėms jie priklausė – nors Rytų Azijos berniukas galėjo būti hunas.
Dabar mokslininkas ir jo komanda tikisi rasti daugiau kaukolės deformacijų pavyzdžių iš Europos – kad suprastų šį reiškinį platesniu mastu.
Tyrimas apie radinius buvo publikuotas svetainėje „PLOS Online“.
