„Černobylis prie Senos“. Kaip Prancūzija tvarkosi su radioaktyviu Marijos Kiuri palikimu

Sveiki, kadangi pats esu humanitaras, gal galėtų kas nors paaiškint kodėl būtent naudojamas švinas, kad sulaikyt radiaciją ? Dėl jo tankio ar ko ? Ar dar yra kitokių priemonių izoliuoti daiktus/objektus nuo radiacijos ?

Sulaiko tiesiog materija, pageidautina kuo tankesnė ir kuo daugiau, nesileidžiant į smulkmenas. Tinka ir kokia 1-1,5m žemių, ar 0,8+m betono. Radiacija gana įvairi yra rentgeno ir gama spinduliai, helio branduoliai (alfa dalelės), elektronai (beta dalelės), neutronai ir dar bala žino kas. Straipsnį paskaitysiu vėliau.

Gama spinduliuotę geriausiai sulaiko medžiagos turinčios didelę atominę masę. Puikiai tam tiktų tiek auksas, tiek platina, tiek koks nors volframas, netgi uranas kai kuriais atvejais tam naudojamas. Bet vis dėlto švinas yra pigiausiais pasirinkimas. Šiaip dauguma medžiagų tinka. Tik kuo mažesnė atominė masė, tuo didesnio storio apsauginis sluoksnį reikia naudoti. Mobilūs radioaktyvių medžiagų transportavimo konteineriai gaminami iš švino turintys kelių ar keliolikos centimetrų storio sienas. Atominių elektrinių reaktorius izoliuoja gelžbetoniniai apsauginiai gaubtai kurie yra poros metrų storio. Moksliniai branduoliniai reaktoriai dažniausiai būna nuleisti į gilius vandens baseinus į keliolikos metrų gylį. Ir taip netgi vanduo apsaugo nuo gama spinduliuotės.

o cia forume yra durneliu, kur vis agituoja uz AE statyba ar ten vis prisimena ignalinos AE - kokia ji "naudinga" Lietuvai butu - jei nebutu uzdare nors ja net pagal plana neuzdarant eksplotuot ar iki 2008 metu tegalimejo tik... cia jei neuzdarant anksciau laiko. cia jiem sita straipsni reiktu paskaityt. kelis kartus

cia daugiau apie kosmine radiacija, bet is esmes tinka https://www.youtube.com/watch?v=kXvdMyAI7tc

Paprasčiausias plastikas pasaugo geriau ne istiklas. Kuo soresnis plastikas, tuo geriau. Tuo labiau tai pigus variantas.

Plastikas saugo tik nuo alfa dalelių, gal dar beta, bet nei nuo neutronų nei nuo rentgeno ir gama spindulių nesaugo efektyviai, nebent tai būtu nesveikai storas sluoksnis. Nuo kosminės radiacijos tarpplanetinių kelionių metu siūloma saugotis plastiku su kuo daugiau H atomų, pvz polietilenas ir + vandens sluoksnis kuris vistiek yra reikalingas misijos metu. Toks tarpplanetinis pilotuojamas kosminis laivas galėtu atrodyti kaip, koks trisluoksnis PEX-AL-PEX vamzdis kurio ketvirtas sluoksnis iš vidaus būtu vandens, patvaru ir jokio nereikalingo balasto, kaip pvz švino plokštės, bet nuo rimto saulės žybsnio tai neapsaugotu.

Realiai kiek kilogramų medžiagos sukrausi, tiek saugos. O koks sluoksnis tos medžiagos priklausys grynai nuo tankio.

Priklauso nuo efektyviojo neutronų pagauties skerspjūvio. Šiluminiams neutronams lėtinti geriau tinka boras-10 (tankis – 2,34 g/cm³, efektyvusis šiluminių neutronų pagauties skerspjūvis – 767 σa/barns ) , nei švinas (tankis 11,34 g/cm³, efektyvusis šiluminių neutronų pagauties skerspjūvis – 0.171 σa/barns ). Net vandenilio – 0.3326 σa/barns.

ačiū, kaip diena taip kažką naujo išmoksti žmogus... Aš kažkur skaičiau kur buvo lyginamas švinas, gelžbetonis ir smėlis, tai palyginimui siūlė naudoti tik sluoksnio svorį.

Taip, kai neutronų sulaikymo savybės vienos eilės, suprantama, kad geriau didesnio tankio medžiaga – daugiau medžiagos atomų neutronų kelyje pasitaiko, tad geriau sugeriami. Sugertį ėmiau iš čia, jei įdomu: https://environmentalchemistry.com/yogi ... ction.html