Kaip mūsų visata atrodo iš šono? Formos paslaptis.

https://www.google.com/url?sa=i&rct=j&q ... 1392819180 https://www.reddit.com/r/TheSimpsons/co ... iverse_is/ Simpsonas buvo iškėlęs tokią hipotezę O man atrodo, kad nėra tokio dalyko, kaip stebėti visatą iš šono, nes nėra erdvėlaikio kur stebėtojas galėtu būti, jei jis vistik mato visatą, tai jis jos viduje. Panašiai kaip idealizuoto šiaurės ašigalio rytų pusė, arba dar geriau laiko juosta.

Žinoma, tiesiogiai stebėti iš šono neįmanoma, čia tik toks pasakymas. Netgi abejoju ar iš multivisatos perspektyvos tai įmanoma, nes kažin ar įmanoma kur nors būti, nebūnant kokioje nors visatoje.

jei visata pries sprogima nesisuko tai visata turetu but rutulys, bet visatoj ner dalyku kurie nesisuktu, tai reik manyt kad visata pries sprogdama sukosi beveik begaliniu greiciu, vadinasi ji yra smarkiai plokscia. is principo butu galima bandyt spet kiek kartu skiriasi visatos matmenys 2 plokstumose, imant analogu atoma, ar saules sistema ir net teoriskai butu galbut imanoma pamatyt visatos krastus suspaustoje plokstumoje, nes ta kryptimi visata turetu plestis daug kartu leciau nei kad statmena asiai kryptimi, ir galbut sviesa dar pajegi ateit nuo to krasto...

Del formos tai cia slidus reikalas. Sakykim forma apvali. Ka tai reiskia? Kad sviesa keliauja apvaliu pavirsiumi ir kad butinai privalome matyti iskreiptas fluktuacijas? Deje nebutinai, galima matyt neiskreiptas fluktuacijas uzdaroj visatoj. Is sono paziuret irgi galima, 3+1 tai ne viskas kas egzistuoja, greiciausiai 10, kodel 10, nes ausciau savoka dimensija praranda prasme ir tankiai neigiami tampa, bezabrazija gaunasi.

Visatos sukimasis – slidus dalykas, nes jeigu ji sukosi, tai reikėtų pasakyti, kieno atžvilgiu ji suko(a)si. Tik nelabai ko atžvilgiu ji galėjo suktis, nes yra visata, nuo žodžio „visa“. Daryti išvadą, kad visata sukasi dėl to, kad joje viskas sukasi, nelabai tinkama. Jei kava puodelyje šiltesnė už absoliutų nulį, jame vyksta nuolatinis judėjimas, nors pats puodelis stovi ant stalo. Straipsnyje labiau kalbama apie erdvėlaikio formą, Visatos „turinys“ – sferinis, tik neaišku ar pati erdvė plokščia, ar išlinkusi.

zmonijos pazinimas visada prasideda nuo 1. 1 zeme, paskui paaiskeja kad yra daugiau planetu, 1 saule, 1 galaktika, kolkas musu suvokimas kad visata tik 1. Tiesiog mazai tiketina kad begalybeje egzistuoja 1 bigbangas. Kazkada mes visata vadinsim tik si bigbangini burbuliuka, o begalybei burbulu sugalvosim kita termina

Tai, kad bent jau angliškas terminas tam egzistuoja: "multiversum"

Susirado straipsnį rusiškame šūdsaityje apie astrologiją ir išsivertė. Velnias žino, kiek čia tiesos, o kiek new age kliedesių.

Sukinys (sukimosi momentas) nepriklauso nuo pasirinktos inercinės atskaitos sistemos kaip ir pagreitis. Jį visada galima vienareikšmiškai nustatyti iš sistemos parametrų.

Juokas pro ašaras,kai tiek daug žmonių vis dar tikisi kažkada pamatyti DIDŽIOJO SPROGIMO fejerverką. Sutinku su Einshteino frazės antrąja dalimi: "...KVAILUMAS begalinis".

Teksto kokybė labai prasta, bet čia ne apie fiziką, o apie meną Tie paveiksliukai yra 4D projekcijos į 2D kaip būtų matoma žiūrint iš 3D. T.y. pvz. riestainio paviršius yra (gali būti) 4D projekcijos rezultatas. Matematikos vizualizacijos.

Man visai patiktų uždaros formos Visata su galimybe susitraukti ir vėl plėstis begalybę kartų. Labiausiai įdomu būtų susitraukimo momentas ir kaip tai koreliuotu su laiko suvokimu.