Aiškėja, kad asteroidų susidūrimas Žemėje sukėlė ledynmetį, bet tai paskatino didžiulį gyvybės formų pagausėjimą ()
Gerai žinome, kad prieš 65 milijonus metų masinį rūšių išnykimą sukėlė asteroido smūgis į Žemę. Asteroidai praeityje Žemei įtakos turėjo ir daugiau, bet, pasirodo, ne visada ji buvo tokia pražūtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime pateikiami įrodymai, kad prieš 460-440 milijonų metų vykusį Vėlyvojo Ordoviko geologinio periodo ledynmetį sukėlė dviejų asteroidų susidūrimas, įvykęs prieš 466-467 milijonus metų.
Įprastai ledynmečių priežastimi laikomi geologiniai procesai – žemynų judėjimas, jūrų baseinų pokyčiai, vulkanizmas ir panašiai, tačiau šįkart priežastis pasirodė esanti kosminė.
Ištyrę helio-3 bei mineralo chromito kiekį ir savybes Ordoviko periodo uolienose, mokslininkai išsiaiškino, kad ledynmečio pradžioje 1-10 tūkstančių kartų išaugo šias medžiagas turinčių dulkių kritimo sparta. Ir helis-3, ir chromitas yra kosminės kilmės, taigi galima teigti, kad Žemę pasiekė daugiau nei tūkstantį kartų didesnis kosminių dulkių kiekis. Šiuo metu kosminės dulkės sudaro maždaug 1% visų atmosferos dulkių ir klimatui įtakos neturi, bet toks reikšmingas jų pagausėjimas tikrai galėjo atšaldyti planetą.
Panašu, kad visa vidinė Saulės sistemos dalis daugiau nei dviem milijonams metų po asteroidų susidūrimo patyrė reikšmingą dulkių pagausėjimą. Dar ir dabar apie trečdalį visų į Žemę nukrentančių meteoritų atsirado šio susidūrimo metu, taigi nenuostabu, kad iškart po jo kosminių nuolaužų galėjo būti tikrai labai daug.
Įdomu, kad būtent šis ledynmetis paskatino didžiulį gyvybės formų pagausėjimą – nors daug rūšių ir išnyko, per 30 milijonų metų rūšių įvairovė tapo panaši į šiandieninę. Gautą rezultatą būtų galima patikrinti nagrinėjant panašaus amžiaus uolienas kitose planetose ir Mėnulyje.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.
