Veneroje - žemiškai gyvybei tinkamas klimatas? Pasirodo, taip ir buvo, kol neprasidėjo kataklizmas - kas ir kada pasikeitė?

Jeigu tai teoriškai įmanoma... Tai gal galima bandyti veneros teraformavimą, pagal visus klimato kaitos stabdymo modelius? Branduolines žiemas, sieros debesis ir viską ką tik yra mokslininkai sugalvoję?

nezinau as tu modeliu - bet deguonies Veneroje siaip yra. truksta ten tik arba vien vandenilio (prastesnis variantas). arba vandenilio su kazkokiu kiekiu deguonies(geresnis variantas - nes tada tinka kokie ledo asteroidai). tiesiog reikia kazkaip pripumpuot, kad stabilizuotusi vandens pusiausvyra. kaupt kosmose kazkokius vandenilio rezervuarus ir sumest Veneron. problema kad vandenilis lakus ir speju tokiom salygom kaip Veneroje iskart vel nugaruoja kosmosan. cia projektas butu gigantiskas - keliems tukstanciams metu. bet greiciausiai imanomas. vat Marsas tai manau neperspektyvus del per mazos gravitacijos. cia jau neprirankiosi tos planetos mases taip lengvai... tektu greiciausiai is kitu zvaigzdziu sistemu net gabent... issilaipint Marse is esmes taspac kaip issilaipint kokiam asteroide ar Menuly. nu ir kas kad imanoma? dideles naudos tai ner. o vat Veneroje manau butu imanoma normaliai gyvent. taip kad ne ten ziuri zmonija ziuri i reklaminius durnius...

Paprasčiau turbūt būtų uždengti dalį veneros šviesą atspindinčia plėvele. Tereikia sugalvoti kaip didelio ploto plėvelė galėtų būti efektyviai sulankstyta, išlanstyta ir palaikoma jos forma. Dar įdomu ar kosmose ta plėvelė neišgaruotų laikui bėgant.

Žmonės nesugeba suvaldyti žemės klimato šiltėjimo 1 ar 2 laipsniais, o jau svajoja apie Veneros teraformavimą Labai abejoju, kad įmanoma teraformuoti Venerą, bet kokie bandymai kainuotų neįsivaizduojamus kiekius pinigų, darbo ir laiko. Visų pirma, kur gauti tiek darbuotojų, kad užtektų teraformavimui? Tarkime reikia milijardo darbuotojų skraidančiuose miestuose aplink Venerą. Paimti milijardą žemės gyventojų? Labai abejoju, ar atsiras milijardas savanorių, kurie skris teraformuoti Veneros. Siųsti robotus? Labai brangu ir labai neefektyvu (Marse esantis Curiosity kainavo $2.5 mlrd, sugeba praktiškai tik važinėti ir fotografuoti)

bet vis svaigsta kaip kažkokiu būdu šaldys klimatą. O realiai kiek bando kažką globaliai taisyt š gaunas... kaip su uodais pvz. Tai gali treniruotis ant veneros

Turbūt paprasčiausia būtų tą plėvelę gaminti vietoje naudojant saulės energiją ir atsigabentą metalą. 10 kubų aliuminio gali virsti į kvadratinį kilometrą folijos, jei tai būtų standartinė folija.

kuo didesnė plėvelė, tuo daugiau visokių mikrometeoritų į ją pataikys, tuo didesni atnaujinimo/remonto kaštai. Kaip suprantu, plėvelė turėtų būti skritulio formos, kad savo šešėliu uždengtų visą Veneros paviršių? Tokiu atveju ją trauktų planetos gravitacija, reikėtų milijonų ar milijardų raketinių variklių, kad nenukristų ant Veneros paviršiaus. Na yra ir daugybė kitų man nežinomų priežasčių kodėl tai būtų bloga mintis. Visdėlto galvoti apie kitų planetų teraformavimą galbūt ir nėra blogai. Pats duočiau 99,99% tikimybę, kad jokia planeta nebus niekada teraformuota. Tiesiog jei mokslininkai domisi, skaičiuoja, daro tyrimus ir kt, tai galbūt pavyks bent dalį jų darbo pritaikyti pas mus žemėje gerinant mūsų pačių aplinką ir gamtą.

Mikrometeoritai taip ir vadinami, nes jie daro mikrožalą:) Jei kvadratiniais kilometrais matuojamame plote atsiranda milimetrais matuojama skylutė, tikrai nieko baisaus. Jau ne tie laikai, kad vidinėje Saulės sistemos dalyje meteoritai spiečiais baustųsi suplėšyti foliją. Tai yra išeitis – daryti ne apskritą plėvelę, kad netrauktų… Jei rimčiau, plėvelės šalia Veneros planetos geriau nelaikyti dėl atmosferos sudėties, o patraukti tolėliau, tarkime į L1 tašką, kuriame ji išsilaikytų ir be milijardų <sic> raketų. Arba mažesnė plėvelė galėtų skrieti žemesnėje orbitoje, kad Veneroje būtų judantis šešėlis. Kas yra „niekada“? Žmogaus gyvenimas? Tai – niekingai trumpas laikas susiklosčiusių objektų teraformavimui.

Niekas ten mechaninių sprendimų nediegs, nes tai per daug gremėzdiška. Lauksime "magiškų" technologijų laikų: gal išmoksime valdyti gravitaciją, gal sukurti ir suvaldyti juodąsias skyles, o gal dar atrasime kitus metodus bangoms kontroliuoti (keisti jų ilgį ar kryptį). Arba išnyksime per artimiausius 200 metų

plėvė gali būti belekokios plokščios formos pakabinta saulės pusėj, stacionariai. Kam dangstyti šešėlinę pusę? Aišku ji ilgai negyvens, nes gausis milžiniška salės burė ir niekaip tu jos ilgai neišlaikysi vienoj vietoj. Iš kitos pusės kaži kiek ilgai reikia jai pakabėti, kad viskas atvėstų? O kaip ten kiti bjaurūs scenarijai? Numesti kokį didelį meteoritą?

Veneros pagrindinė problema yra ta, kad joje nėra pakankamo magnetinio lauko. Kuris saugotų atmosferą nuo saulės vėjų ir kosminės spinduliuotės kaip žemėje. Ir iš to išplaukia kita problema. Veneroje yra absoliutus vandenilio deficitas. Didžiąją daugumą vandenilio turinčių junginių (pvz.: H2O) saulės vėjai suskaido, o patį vandenilį išpučia iš Veneros atmosferos į kosminę erdvę. Hipotetiškai norint terraformuoti Venerą reiktų jos pusiaujį apjuosti superlaidininku ir per jį paleisti milijonus amperų elektros srovę ir šitaip sukurti dirbtinį magnetinį lauką. Arba surasti būdų kaip „pataisyti“ Veneros planetos branduolį taip, kad šis pats pradėtų kurti magnetinį lauką. Antras etapas būtų iš kažkur gauti milžinišką kiekį vandenilio (pvz., atgabenti iš Jupiterio). Ir tada taikant Bošo reakciją iš anglies dvideginio ir vandenilio gauti vandenį ir gryną anglį. Anglį laidoti po uolienomis, o vandens garus paleisti į atmosferą. Ilgainiui iš atmosferos turėtų šitaip dingti didžioji dalis anglies dvideginio, atmosfera turėtų vėsti ,sumažėti jos slėgis. Venerai vėstant, jos paviršiuje turėtų rastis vis daugiau skysto vandens, formuotis jūros ir vandenynai. Trečias etapas būtų Veneros paviršiuje įveisti augmeniją ir dumblius. Kurie ilgainiui iš Veneros atmosferos absorbuotų likusį anglies dvideginį ir atmosferą aprūpintų žmonėms kvėpuoti reikalingu deguonimi. Bet čia viskas labai hipotetiškai.

bet gi straipsny raso - kad modelis - kai prikista Veneroje vandens - atseit daugmaz stabilus savaime. manau skaiciavo ji be magnetinio lauko. jei ten nutekejimas-"nuputimas" to vandenilio milijonu metu eiles laikotarpiai - tai manau technologiskai daug greiciau ir efektyviau papildyt trukuma. negu ten kazkoki dirbtini magnetini lauka palaikyt. kuris gali sugest bet kuria minute. nu atvezi kas 10 tukstanciu metu po doze vandenilio ir numeti. o magnetini lauka palaikyt planetos mastu tokius kiekius laiko cia manau neimanomai brangu.

brangu yra vienintele vieta - isskrist nuo zemes pavirsiaus iki kosmoso. ten nueina gal kokie 99,5% resursu... kai surinksi kosmose fabrika - bus viska labai pigu gamint. tame tarpe ir visokius automatizuotus robotus. bet yra tada dar kita problema - nebus tiesiog is ko gamint va prisigabent zaliavu - logistinis kosmaras... nors kainuoja salyginai labai pigiai. bet laiko uzima nerealiai.. vienintele zmonijos problema yra butent laikas. reikia kad vykdytojai tokiu planu gyventu bent po 1000 metu kiekvienas individualiai. dabar nespejama tiesiog suorganizuot... numirsta. ir palikuonys skersa padeda ant plano va tik sitoje vietoje stringa tokie dalykai kaip planetu teraformavimas. tai va - darykit isvadas...

Tai tada gal užtenka gerą asteroidą jobtelėti, pakils dulkių debesis ir pati atvės? Gerai būtų truputį atmosferos nupūsti iki Marso, kokius 2ATM marse surinkus klimatas turėtų ženkliai pasitaisyti. ?man kažkaip keista. Marse nėr magnetinio lauko - saulės vėjas nuputė atmosferą. Veneroj nėr magnetinio lauko, arčiau saulės,- užtektų tokio balionėlio, kaip pas pukuotuką, kad skraidyčiau

tai kad nera reikiamu asteroidu pasirinkimo. per mazi visi. o tie kur pakankami - sedi kur pritraukti prie planetu ar tipo kaip Plutonas - patys mini planetos. ta prasme nera pasirinkimo tokiam planui del Marso as kaip suprantu tiesiog neislaiko atmosferos gravitaciskai. tiesiog per mazas pats. Venera islaiko gravitaciskai. magnetinis laukas kaip suprantu tiesiog gyvybe saugo nuo zalingo spinduliavimo, o ne atmosfera. ir kaip suprantu del to pirmine gyvybe nenusodino anglies. o vandenilis nesusikaupe junginiuose ir tiesiog isgaravo. nu ir turim rezutata. dar ten kiek kazkur skaiciau ir Zemeje buvo kazkokie didieji ismirimai. ir ismirimu sutapimas mazdaug su ciklais, kai judedama aplink galaktikos centra is plokstumos issimusa. ten gali but kartu ir poveikis atmosferos sudeciai. ismirimas. o paskui vel atsistato balansas. iki kito ismirimo dar gali but pvz magnetini lauka Zemeje palaiko butent Menulis. neduoda nusistovet branduoliui. galbut sudurt net nebutina. galbut atvilkus Menulio dydzio objekta Veneroje iseitu sukurt kazka panasaus. cia dafiga dar visokiu fizikiniu mokslu reikia vystyt... per mazai duomenu... bet kazkokios priklausomybes tikrai yra. galbut duos ziniu planetu atradimai kitose sauliu sistemose - kai pagerins teleskopu stebejimo jautruma. manau gerai visi budai - kur kazka duoda realios informacijos. aisku noretusi suzinot jau dabar, kol neuzsilenkei