Lietuvos kaimynystėje aptiko rekordišką vikingų palikimą ()
Archeologai šiaurinėje Estijoje aptiko maždaug šimto vikingų kalavijų fragmentus – didžiausią vikingų kalavijų radinį Estijoje iki šiol.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fragmentai praėjusį rudenį buvo rasti dviejose šalia esančiose vietose šiaurės Estijos pakrantėje, istorinės Ravalos apskrities teritorijoje.
Radinį sudarė dešimtys daiktų – daugiausia kalavijų fragmentai ir kelios ietys.
Archeologas ir Talino universiteto archeologinių tyrimų kolekcijos saugotojas Mauri Kiudsoo BNS sakė, kad abi radimvietes skiria tik 80 metrų. Kalavijai datuojami X amžiaus viduriu ir greičiausiai yra kenotafai – simboliniai antkapiniai paminklai, statomi pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.
M.Kiudsoo sako, kad kalavijai yra ne ištisi, o sulaužyti, yra įprastas dalykas: tokių radinių Estijoje iš tų laikų yra ir daugiau, nes ginklai į kapus būdavo dedami perlaužti.
Nors Ravaloje rasti fragmentai yra didžiausias vikingų laikų ginklų radinys Estijoje, pasak M.Kiudsoo svarbiau yra tai, kad kalavijų rankenos leidžia tiksliai nustatyti kalavijų tipą – ir šie rastieji ginklai identifikuoti kaip H formos dviašmenis kalavijai. Šis kalavijo tipas buvo labiausiai paplitęs vikingų laikais, o Šiaurės Europoje tokių rasta daugiau nei 700.
Archeologas pasakoja, kad iki 1991 m. Estijoje buvo aptikti aštuoni daugiau ar mažiau nepažeisti H tipo kalavijai ir apie 20 fragmentų – tačiau dabar jų skaičius išaugo iki maždaug 100. Didžioji dauguma radinių buvo aptikti šalies šiaurinėje pakrantėje, kas vikingų eroje buvo svarbia prekybos zona.
