„Štai ir vėl slogos prasidėjo“, – pakimusiu balsu ir užgulta nosimi skundžiasi kas antras pacientas gydytojo kabinete. Taip, peršalimų laikas ateina į Lietuvą kartu su parduotuvių akcijomis kapinių žvakėms ir svetima mūsų santūriai kultūrai Helovino atributika. Sloga, gerklės perštėjimas, skausmas ryjant, užkimimas, įvairaus tono ir sodrumo kosulys, varvanti arba užgulta nosis, „durna tokia“ temperatūra, kai nei sergi, nei sveikas, – visa tai yra tautą vienijantis peršalimas.

„Tai man čia nuo gerklės temperatūra? Ar nuo to, kad perpūtė?“ Ne, gerklė temperatūros nereguliuoja. Ji jungia burną su stemple ir kvėpavimo takais. Ir jokia gamtos ar antgamtinė jėga temperatūros neįpučia ir neišpučia. Ir nuo šalto oro niekas infekcijomis nesusergame. Peršalimą sukelia virusai. Labai retai – bakterijos. Tų virusų yra daugiau nei Seimo narių (daugiau kaip du šimtai), tad nustatyti tiksliai, koks virusas šį kartą pakišo jums koją (ar kokias dar jie ten galūnes turi), sunkoka.

Daugiau nei pusę susirgimų sukelia rinovirusai ir sudaro absoliučią valdančiąją daugumą. Kadangi (kaip ir Seime) ir iš tos pačios frakcijos jų yra visokių, ir kiekvienas tik savo interesų žiūri, tai nėra ko tikėtis kažkokio darbų ir politikos tęstinumo bei ilgalaikio įgyto imuniteto persirgus. Todėl susergame kasmet, ir net po kelis kartus; ir kaskart nusiviliame savo atsparumu infekcijai (kaip ir kaskart nusiviliame savo pasirinkimu Seime).

„Tai parašykite kokių nors vaistų, kad pasveikčiau, nes rytoj svarbus susitikimas.“ Susitikimo svarba yra užkrėsti susitikime dalyvaujančius konkurentus? Tada drąsiai eikite į susitikimą. Jei svarbu kas kita – liekate namie. Nes tai – vienintelis gydymas. Taip, teisingai išgirdote, peršalimo gydymas yra likti namie, temperatūros ir drėgmės komforto sąlygomis, be jokių papildomų krūvių įvairioms organizmo dalims (netgi ir smegenims). Ir gurkšnoti šiltus skysčius. Bet kokius. Tik ne tuos, nuo kurių tos organizmo dalys (ypač smegenys) pasijaučia nestabilios ir neadekvačios.

Jokių kitų vaistų peršalimui gydyti nėra. Viskas, ką siūlo vaistinės ar tinklinė rinkodara, neturi nieko bendro su peršalimo gydymu. Stebuklingi nereceptiniai vaistai nuo virusų jokių virusų visiškai neveikia, o receptiniai skirti sunkioms virusinėms infekcijoms gydyti, bet ne peršalimui. Ir jų nerašome ne dėl to, kad tų vaistų gaila, o dėl to, kad jie neveikia peršalimą sukeliančių virusų. Vaistai nuo gripo veikia tik gripo virusą ir jokio kito, tad gerti jų nuo slogos yra ne tik beprasmiška, bet ir žalinga.

„Netiesa. Aš išgeriu vaistų ir man palengvėja.“ Taip, jūs visiškai teisus. Palengvėja. Vaistų nuo peršalimo nėra, o vaistų peršalimo simptomams palengvinti pilna. Ir temperatūrai numušti, ir nosiai atlaisvinti, ir gerklės skausmui malšinti. Bet tai nėra priežasties gydymas, o temperatūros numušimas nėra pasveikimas. Ir numušus temperatūrą eiti į svarbų susirinkimą taip pat negerai kaip ir jos nenumušus. Temperatūra yra mūsų apsauginė reakcija – jį apsaugo nuo infekcijos (esant didesnei temperatūrai, virusai nežūsta, kaip dažnai sako, bet nustoja daugintis), ir nuo mūsų pačių kvailų poelgių (pavyzdžiui, ėjimo į darbą susirgus). Išjungus šitą apsaugą virusai dauginasi sparčiai (šalta jiems, tai šildosi mylėdamiesi) ir mes sparčiai vargstame tuo pat metu sirgdami ir dirbdami svarbiuose susirinkimuose.

Tad patarimas būtų toks – vaistus temperatūrai mušti vartojame tada, kai ji mus vargina gulinčius ant sofos, neleidžia ilsėtis ir žadina naktį. O ne tada, kai reikia eiti ir dirbti 12 valandų pamainą. Vertinkime temperatūrą kaip griežtą, profesionalią, jumis besirūpinančią slaugę, o ne kaip įkyrų šildymą įjungiantį kaimyną.

„O ką daryti su sloga ir gerkle?“ Bet ką. Svarbu, kad padėtų. Nėra jokio stebuklingo vaisto, kuris padėtų visiems, bet dažniausiai yra stebuklingas vaistas, kuris padeda kaimynui, kolegai arba supermamytei iš forumų. Reikia tik įsitikinti, ar supermamytė nedirba kokiame nors tinklinės rinkodaros filiale ir neplatina to stebuklo. Paprasčiausias patarimas slogai gydyti – išpūsti nosį. Jei sunku tą padaryti, galima prieš tai nosį praplauti su vandeniu. Jei neprakvėpuojate ir dėl to nemiegate, įsilašinkite lašų į nosį. Jei to nedarote nuolat ir kasdien, visiškai nesvarbu, kuo plausite ir ką lašinsite. Jūros vanduo niekuo nesiskiria nuo izotoninio fiziologinio ar nuo vandens iš čiaupo – toks pat skystas ir šlapias ir taip pat nemaloniai teka pro nosies ertmes. Ir taip pat vienodai išplauna arba neišplauna tų ertmių. Visi lašai į nosį skirti trumpai naudoti ir visi vienodai sukelia pripratimą bei nosies gleivinės pažeidimą vartojant juos ilgiau nei kelias dienas.

Gerklės skausmui ilgai „grojantis“ čiulpinukas yra geriausias pasirinkimas. Ir nesvarbu, tai pastilė iš vaistinės ar iš parduotuvės, ar tai gintaro gabalas, o gal lego detalė. Esminis dalykas – pats čiulpimo procesas, o ne cheminė čiulpiamo daikto sudėtis – jūs nuryjate viską, kas bėga iš nosies ant balso stygų ir dirgina kvėpavimo takus. Protingai tai vadinama aktyviu nosiaryklės drenažu. Ką daryti su tais, kas čiulpti nemoka? Kramtyti guminukus arba čiulpti čiulpinukus ant pagaliuko, kad nepaspringtų. Skalavimas? Pirmyn. Ir lygiai kaip ir su nosies plovimu – druska, kvapas, spalva, skonis ir skysčio kilmė nėra svarbu. Labai skauda? Išgerkite vaistų nuo skausmo, bent jau išsimiegosite.

Labai labai skauda? Pabandykite paskanauti... ledų. Taip, perskaitote teisingai ir gydytojas nesityčioja. Jeigu esant gerklės skausmui nėra karščiavimo, valgyti patiems ir duoti smaližiauti atžaloms ledų kelis kartus per dieną ne tik galima, bet net ir patartina. Ne po kilogramą per dieną ir ne akmens kietumo, bet minkštus, po kelis šaukštus, skausmui ir tinimui sumažinti – labai sveikintina. Juk susimušę dedame ledo ant skaudamos vietos? Taip ir su gerklytėmis – uždėkime ledo ant skaudamos vietos. Ir vėl gi – kad ir ką darytumėte, kad ir ką vartotumėte, tas turi tuo momentu pagerinti savijautą. Jei nepadeda – meskite lauk.

„O kosulys? Jau trečią dieną kosėju!“ Ir dar kosėsite. Normalu po peršalimo kosėti iki dviejų savaičių. Valosi organizmas. O vaistų nuo kosulio... nėra. Taip taip, vėl teisingai perskaitote – nėra. Yra vaistų, skatinančių atsikosėjimą, yra vaistų, pagerinančių skreplių slinkimą per kvėpavimo takus, yra vaistų, plečiančių bronchus. Ir visi jie skirti kosuliui, o ne nuo kosulio. Ir tų vaistų poveikio rezultatas nesiskiria nuo arbatų ir šilto pieno. Visos geriamos priemonės padeda atsikosėti tik po 2–4 dienų, o ne nuo pirmos tabletės ar šaukšto. Norite palaikyti farmacijos pramonę – pirkite sirupiukų, norite palengvinti atsikosėjimą – gerkite arbatėlių, o, kol jos aušta, – kvėpuokite garais. Bet kokia naminė fizioterapinė priemonė (inhaliacijos, taurės, garstyčių lapai, trynimai eteriniais aliejais, krūtinės šildymas, kojų kaitinimas), palengvinanti atsikosėjimą, yra veiksmingesnė nei vaistai, jeigu daroma su protu. Nereikia naudoti vaikui aliejų, nuo kurių pačiai mamai ašaros rieda, nereikia kaitinti kojų ar krūtinės iki nudegimo, nereikia daryti inhaliacijų virš verdančio vandens. Ir jeigu tai, ką darote, nepadeda, nedarykite, nes tai irgi tik simptominis gydymas.

„O kaip vitaminas C? Kokiomis dozėmis gerti?“ Kokiomis tik norite. Vienoje populiarioje televizijos laidoje buvo sveikuolės pasiūlymas nustatyti savo vitamino C dozę – gerti po tabletę, kol nepaleis vidurių. Kai paleis – tai bus jūsų maksimali dozė. Nekartokite to namuose. Visų pirma, vartoti daugiau nei 2 gramus per dieną yra net pavojinga. Be to, visiškai beprasmiška. Bet kokia bet kokio vitamino dozė nuo peršalimo neapsaugo, peršalimo negydo ir simptomų nemažina. Suvalgote per dieną obuolį, kriaušę, svogūną ar pomidorą? Tai vitamino C gaunate tiek, kiek reikia. Nebūtina dirginti skrandžio ir kelti jo rūgštingumo.

„Bet man be antibiotikų niekada nepagerėja. Aš save pažįstu.“ Kad save pažįstate, tai yra labai gerai. Sutrikimas, kai savęs veidrodyje nebepažįsti, vadinamas autopagnozija ir nesėkmingai gydomas psichiatrų.

O peršalimas yra sėkmingai gydomas ramybe ir poilsiu, o ne antibiotikais. Antibiotikų gali prireikti, jei peršalimas komplikuojasi (tas atsitinka kas dešimtam pacientui), bet išankstinis antibiotikų vartojimas neužkerta tam kelio, nes negalima prisigerti antibiotikų ateičiai. „Bet man padeda! Išgeriu ir pagerėja!“ Pagerėtų ir neišgėrus (kad ir ką bei kokio stiprumo gersite). Tokia peršalimo eiga, gerėja savaime.

„O kada į gydytojus kreiptis? Kad nesakytų niekas „kur jūs buvote anksčiau?“ Įvairiai. Galima kreiptis ir pirmą dieną – jei reikalingas nedarbingumo pažymėjimas. Mat „Sodra“ iki šiol visus verčia eiti į poliklinikas, šalti, vargti ir dalytis užkratu, kad gautų leidimą likti namuose, ilsėtis, šildytis ir neplatinti infekcijos***. Jeigu tokios prabangos kaip poilsis už draudiko lėšas nereikia, tai į gydytojus reikėtų kreiptis tik atsiradus piktesniems simptomams: karščiavimas daugiau kaip 38,5 ^oC, kurio nepavyksta numušti vaistais, stiprus galvos skausmas, dusulys ir oro trūkumas, mieguistumas ir sumišimas numušus temperatūrą, arba simptomai, kurie negerėja per kelias dienas. Visais kitais atvejais, jeigu jūsų nekamuoja sunkios lėtinės ligos ir imunodeficitinės būklės, galite likti namuose, mėgautis šiltais skysčiais ir jaukia namų šiluma.

Peršalimas – ne liga, bet gali ja tapti, jei neužkirsime kelio komplikacijoms. O pastoti joms kelią gali tik pats organizmas, kai yra mylimas, pailsėjęs, kai juo rūpinamasi ir jam skiriamas reikalingas dėmesys. Vaistai gali leisti pailsėti ir mažiau pavargti dėl peršalimo simptomų, bet tikrai nėra skirti tam, kad pamirštume, jog sergame ir kankintume save papildomais darbais.

Arbata, šiltas pienas, medus, mėgstama knyga, minkštas pledas, jauki šviesa virš patogaus krėslo yra geriausi vaistai nuo peršalimo. Juk dažnai susergame, kai pavargstame, ir viskas, ko reikia, – tai poilsio. Skanių jums arbatų ir sausų nosyčių.

***

Papildyta „Sodros" komentaru:

„Sodra“ neverčia žmonių eiti į poliklinikas ir neišduoda leidimų likti namuose ilsėtis, šildytis ir neplatinti infekcijų. Apskritai „Sodra“ neturi nieko bendra su asmens sveikata ir jos priežiūra bei nedarbingumo pažymėjimais ar pateisinamomis priežastimis neatvykti į darbą.

„Sodra“ teikia socialinio draudimo paslaugas – moka ligos išmokas apdraustiesiems, kai jie dėl ligos netenka darbo pajamų. Sveikatos priežiūra yra išskirtinai gydytojų kompetencija ir jų sprendimais „Sodra“ vadovaujasi skirdama draudimo išmokas.

Žmonės į medikus kreipiasi, kai jiems sutrinka sveikata, o ne dėl to, kad „pailsėtų“ ar gautų ligos išmoką. Gydytojai išduoda nedarbingumo pažymėjimus, kurie yra pateisinama priežastis asmeniui neatvykti į darbą.

„Sodrai“ nedarbingumo pažymėjimai aktualūs kaip dokumentas, pagrindžiantis draudiminį įvykį – ligą, draudiminiu laikotarpiu mokamos ligos išmokos. Be to, „Sodra“ išmokas moka tik nuo trečios nedarbingumo dienos, o už pirmas dvi dienas moka darbdavys.

Komentarai (12)