Kosmologai susidūrė su keistu atradimu - aptiko tokias supermasyvias juodąsias bedugnes, kokių neturėtų būti ()
Ankstyvąją Visatą tyrinėjantys kosmologai susidūrė su keistu atradimu. Jiems pavyko aptikti supermasyvias juodąsias bedugnes. Tačiau kilo problema,. nes sunku suprasti, kaip tokie milžiniški objektai galėjo atsirasti tokiame ankstyvame kosmoso istorijos etape.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mat, juodosioms bedugnėms paprasčiausiai nebuvo laiko taip „nusipenėti“. Tačiau nauas tyrimas, atrodo, šią mįslę šiek tiek nušviečia. Pasirodo, reikėjo atidžiau patyrinėti supermasyvią juodąją bedugnę supantį dulkių ir dujų diską, o tiksliau – jo judėjimą.
O konkrečiau, medžiaga juda greičiau, nei manyta, ir taip juodosios bedugnės greičiau augina masę. Konkrečiame tyrime mokslininkai dėmesį sutelkė į esančios už 44 mln. šviesmečių Messier 77 galakatikos supermasyvią juodąją bedugnę.
Ši galaktika yra 2 tipo Seyferto galaktika, kur į centrinę supermasyvią juodąją bedugnę aktyviai krenta aplinkinė medžiaga. Dėl to apie juodąją bedugnę susiformuoja gigantiško riestainio formos sūkurinis debesis, kurio vaizdą regimųjų bangų diapazone nustelbia akrecinis diskas.
Tačiau stebint juodąją bedugnę radiobangų diapazone, galima išskirti detales. Būtent tai ir atliko mokslininkų komanda teleskopu ALMA. Taip jiems pavyko išmatuoti dujų judėjimą ir išsiaiškinti kai ką netikėto.
Tyrėjai aptiko ne vieną, o iš karto du priešingomis besisukančius dujų diskus. Šie srautai nestabilūs, dėl to materijos debesys į juodąją bedugnę krinta greičiau, nei diskui sukantis į vieną pusę. Būtent dėl to Visatos jaunystėje į juodąsias bedugnes galėjo taip greitai sukristi tiek daug masės.
Vidinis diskas prasideda už 2 šviesmečių nuo juodosios bedugnės ir tęsiasi iki 4 šviesmečių. Antrasis – besisukantis į priešingą pusę – tęsiasi nuo 4 iki 22 šviesmečių. Toks išsidėstymas atsako į vieną klausimą, bet mokslininkams iškelia kitą.
Į priešingas puses pats diskas pradėti suktis negali. Tačiau kas jo tvarkingą sukimąsi sutrikdė? Kažką panašaus galima stebėti, susiduria dvi galaktikos.
Todėl galima daryti prielaidą, kad priešingon pusėn besisukanti materija į juodąją bedugnę galėjo nukristi iš kaimyninės galaktikos, kai jos susidūrė, ar prasikeitė. Tačiau situaciją paaiškinti galima tik tolesniais tyrimais.
v-kosmose.com