Statiniai, sienos ar patalpos, kur laikomi urnos su kremuotų mirusiųjų pelenais, vadinami kolumbariumais. Garsusis atradėjas, pirmas iš europiečių pasiekęs Ameriką, buvo vardu Kristupas Kolumbas. Ar kolumbariumo pavadinimo ir Kolumbo pavardės skambesio panašumas – tik sutapimas? O gal jie kažkaip susiję?

Pasirodo, ryšys tikrai yra. Kolumbariumai nebuvo pavadinti Kristupo Kolumbo garbei, tačiau Kolumbo pavardės ir kolumbariumų pavadinimo kilmė slypi ten pat. Balandžiuose.

Iš pradžių balandžiai, po to pelenai

Žodis „columba“ lotyniškai reiškia „balandis“ arba „karvelis“. Senovės Romos laikais žodis „kolumbariumas“ turėjo kitą prasmę negu dabar. Tada taip vadintos karvelidės – statiniai, kuriuose auginami balandžiai. Dažniausiai kolumbariumai buvo įrengiami po žeme.

Bėgant laikui, kolumbariumai Romoje įgijo ir kitą funkciją – nišos juose, skirtos laikyti balandžiams, vietoje to pradėtos naudoti kaip erdvės laikyti kremuotų mirusiųjų pelenams.

O galiausiai pradėti statyti ir nauji, prabangūs ir įmantriai dekoruoti mirusiųjų urnoms laikyti skirti statiniai, kur balandžių jau nebuvo nė kvapo. Tačiau tokiems pastatams liko senasis pavadinimas.

Iš nuotraukų galite matyti, kad angos, kuriose laikomi balandžiai karvelidėse, ir nišos urnoms, kuriose laikomi mirusiųjų pelenai, šiek tiek panašiai atrodo ir dabar.

Beje, kai kuriose kalbose iš žodžio „kolumbariumas“ kilę žodžiai apibūdinti karvelides naudojami iki šiol. Kitose kalbose, tarp jų ir lietuvių, prigijo vietiniai žodžiai, kilę iš žodžių „balandis“ ar „karvelis“ tų šalių kalbomis.

Balandžiai ir kremavimas nuo seniausių laikų turėjo ne tik tiesioginį, bet ir simbolinį ryšį. Deginant mirusiojo palaikus, į dangų kyla dūmai – tai gali priminti paukščio skrydį.

Be to, būtent baltas balandis krikščionybėje dažnai sutinkamas kaip į dangų skrendančios žmogaus sielos simbolis. Esama įrodymų, kad anksčiau įvairiuose kraštuose kremuojant žmones į dangų buvo paleidžiami paukščiai.

K.Kolumbas irgi buvo „balandis“

Taigi, kolumbariumai yra susiję su balandžiais. O kaipgi Kristupas Kolumbas? Pasirodo, jis – irgi.

Vardas „Kristupas Kolumbas“ yra sulietuvinta K.Kolumbo gimtojo vardo versija. Manoma, kad kadangi jis gimė Italijoje, jo vardas italų kalba buvo Cristoforo Colombo. Kita teorija teigia, kad jo vardas galėjo būti Christoffa Corombo.

Tačiau bet kuriuo atveju jo vardas yra kilęs iš vardo „Kristus“, o pavardė – iš itališko žodžio „colombo“, kuris reiškia „balandis“ ir kuris savo ruožtu yra kilęs iš senesnio lotyniško žodžio „columba“.

Kadangi krikščionybėje balandis simbolizavo Šventąją Dvasią, krikščioniškuose kraštuose iš žodžio „balandis“ kilę vardai nuo pat krikščionybės pradžios buvo populiarūs. Vėliau dalis šių vardų tapo ir pavardėmis. Taip nutiko ir K.Kolumbo atveju.

Beje, Ispanijoje ir savo kelionių metu K.Kolumbas prisistatė ir pasirašinėjo kiek kitu vardu – Cristobal Colon.

Kodėl atvykęs gyventi iš Italijos į Ispaniją K.Kolumbas pasikeitė vardą, nėra tiksliai žinoma, bet greičiausiai jis tiesiog norėjo lengviau pritapti naujame krašte (panašiai kaip lietuviai, kurie atvykę į JAV „susiamerikietino“ savo vardus).

Tačiau šio vardo kilmė išlieka ta pati – lotynų kalbos žodis, reiškęs „balandis“.

Jau K.Kolumbui mirus, kalbant apie jį kitose šalyse dažniau imta naudoti ne ispaniška, o lotyniška jo vardo forma – Christophorus Columbus. Ilgainiui būtent šią formą, ją adaptavę, ėmė naudoti daugelis kalbų, tarp jų ir lietuviai.

Taigi, faktas, kad Kristupas Kolumbas ir kolumbariumai vadinasi panašiai, nėra tik sutapimas. Dėl visko „kalti“ balandžiai, davę pradžią  tiek kolumbariumams, tiek K.Kolumbo pavardei.

Komentarai (1)