Milžiniškas žingsnis pirmyn: mokslininkai jau gamina gyvą, persodinimui tinkamą odą su visomis kraujagyslėmis (1)
Dirbtinės odos lopai ir šiandien naudojami medicinoje. Jie persodinami vietoj nudegimų ar žaizdų pažeistos odos ir paspartina gijimo procesą. Tačiau tai - tik labai technologiškai pažangūs pleistrai, kaip dabar mano mokslininkai. Tikra persodinimui tinkama dirbtinė oda spausdinama tik dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rensselaerio politechnikos instituto (JAV) mokslininkai sukūrė naują dirbtinės odos gamybos procesą. Jie 3D spausdintuvu persodinimui skirtus lopus gamina iš gyvų odos ląstelių ir iš karto į ją įterpia kraujagysles. Tai - didžiulis žingsnis pirmyn, nes dabar dirbtinės odos lopai veikia kaip ypatingi pleistrai. Kadangi juose nėra kraujagyslių, žaizdoms gyjant jie tiesiog nukrenta.
Mokslininkai dar prieš kelerius metus sukūrė metodą, leidžiantį spausdinti modifikuotomis gyvomis odos ląstelėmis. Specialus 3D spausdintuvas taip gali sukurti į tikrą odą panašų audinį, tačiau jis turi vieną problemą - tos ląstelės nėra maitinamos, nes audinyje nėra kraujagyslių. Taigi, dabar mokslininkai išplėtė technologiją ir sukūrė dar vieną užpildą, kuriamą - endoteliocitai (ląstelės, dengiančios kraujagyslių vidų), pericitai (jungiamojo audinio ląstelės, supančios endoteliocitus) ir gyvūninės kilmės kolagenas. Šis mišinys leidžia ląstelėms komunikuoti tarpusavyje ir suformuoti biologiškai aktyvų kraujagyslių tinklą.
Kraujagyslės susiformuoja per kelias savaites. Geriausia tai, kad jos tampa aktyvios. Tai yra, kai 3D spausdintuvu pagamintas odos lopelis buvo persodintas pelei, jame esančios kraujagyslės buvo maitinamos krauju ir susijungė su bendra kraujotakos sistema. Tai leidžia persodintai odai prigyti, todėl žaizdos gyja gerokai greičiau, sumažėja infekcijų rizika.
Tačiau ne viskas einasi taip paprastai. Mokslininkai teigia, kad technologija dar nėra paruošta žmonių gydymui. Donoro ląstelės turi būti genetiškai modifikuotos, geriausia - naudojant CRISPR technologiją. Modifikuoti pelės ląsteles yra viena, o žmogaus - visai kas kita. Taigi, dar reikės papildomų tyrimų ir eksperimentų, kol bus galima pradėti spausdinti persodinimui tinkamą odą.
Iš pradžių atspausdinti odos lopeliai padės diabetų sergantiems žmonėms, kurių žaizdos gyja labai sunkiai. Taip pat jais bus galima gydyti pragulas ir kitas smulkesnes žaizdas. Nudegimų gydymui skirti atspausdintos odos audiniai bus kuriami tik vėliau, nes jie turi būti didesni ir tvirtesni. Nudegusi oda įprastai turi pažeistą kraujagyslių ir nervų tinklą, todėl tokiems pažeidimams skirti odos lopai turės būti sudėtingesni.