Tie 100 metų senumo alkoholiniai gėrimai iš paskendusio laivo galėjo būti skirti ir pačiam carui ()
Kaip rašėme anksčiau, iš laivo, kurį 1917 m. Baltijos jūroje nuskandino vokiečių povandeninis laivas, buvo ištraukti šimtai butelių konjako ir benediktinų likerio. Dabar aiškėja, kam šis krovinys galėjo būti skirtas.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai dabar skelbia versiją, kad tai buvo buvo vienas iš paskutiniųjų prabangių krovinių, keliaujančių Rusijos aristokratijai – ir galbūt pačiam Rusijos carui Nikolajui II, kurį 1918 metais kartu su šeima sušaudė komunistų valdžia, rašo „Live Science“.
„Tai buvo paskutinis krovinys tiek Rusijai, tiek carui“, – sako Švedijos narų komandos „Ocean X“ įkūrėjas Peteris Lindbergas, vadovavęs nuskendusio krovinio iškėlimo darbams.
Konjako ir benediktino (žolelių likerio) buteliai buvo iškelti iš švedų garlaivio „Kyros“ nuolaužų, nuskendusių vadinamojoje Alandų jūroje – Baltijos jūros dalyje tarp Švedijos ir Suomijai priklausančių Alandų salų.
Tamsūs ir šalti Baltijos vandenys sudaro puikias sąlygas išsilaikyti stipriesiems gėrimams, ir P.Lindbergas tikisi, kad bandymai įrodys, jog daugumą iš maždaug 900 surinktų butelių – įskaitant 50 konjako ir 15 benediktino – dar vis galima gerti, ir kad aukcione šiems radiniams pavyks pasiekti aukštas kainas.
Brangus krovinys
Nors per Pirmąjį pasaulinį karą Švedija buvo neutrali šalis, Vokietija 1917 m. kariavo su Rusija – ir Vokietijos karinis jūrų laivynas turėjo įsakymą skandinti užsienio laivus, gabenančius karo reikmenis į Rusijos uostus.
„Kyros“ krovinių važtaraštyje nurodyta, kad, garlaivis gabeno apie 2 tonas stipriųjų gėrimų, sako P.Lindbergas, tačiau taip pat buvo gabenamas plienas ir mašinų dalys – o pastarieji dalykai galėjo būti laikomi parama Rusijos karinėms pajėgoms.
„Kyros“ buvo sulaikytas ir inspektuotas Alandų jūroje 1917 gegužės 19 dieną – ir vokiečių povandeninio laivo vadas nusprendė nuskandinti garlaivį sprogstamuoju užtaisu. Vis dėlto „Kyros“ įgula pirmiausia buvo perkelta į kitą laivą, kuriuo galiausiai grįžo į Švediją.
„Ocean X“ pirmą kartą atrado „Kyros“ nuolaužas dar 1999 m., kur jos gulėjo daugmaž 77 metrų gylyje – bet tiksli laivo nuolaužų vieta vėl buvo prarasta, ir iš naujo atrasta tik visai neseniai.
Kompanijos narai prieš kelerius metus buvo pradėję „Kyros“ nuolaužų tyrimus, tačiau buvo priversti jas nutraukti – nes paaiškėjo, kad nuskendęs laivas visas apraizgytas senais žvejybos tinklais. Tada jie nusprendė iškelti jo krovinį pasinaudojus gelbėjimo laivu, kuriame įrengtos dvi nuotoliniu būdu valdomi povandeniniai zondai – nors darbai buvo daug sunkesni nei įprastai, dėl labai prasto matomumo.
Pasak tarptautinės jūrų teisės, nuskendęs laivas ir jo krovinys nepriklauso niekam – taigi, kiekvienas gali jį išsikelti.
Nuskendę lobiai
1997 m. P.Lindbergas ir „Ocean X“ yra rado dar vieną Baltijos jūroje paskendusį laivą, kurio triume buvo beveik 3000 butelių šampano, gabentų į Rusiją.
Iš šio krovinio jie sugebėjo iškelti apie 2000 butelių, iš kurių kai kurie buvo parduodami aukcionuose už 5000-10 000 JAV dolerių – o kartais ir už daug daugiau.
Remiantis kai kuriais skaičiavimais, naujasis radinys gali būti vertas milijonų dolerių.
Ir dabar švedai skelbia ištraukę jau visus jiems žinomus paskendusius alkoholio krovinius. Todėl komanda žada imtis kitų projektų – pavyzdžiui, jūrinės caro Faberžė kiaušinių (brangių juvelyrinių dirbinių) medžioklės, o taip pat vadinamosios „Baltijos anomalijos“ tyrimų – paslaptingos skritulio formos struktūros, jūros dugne užfiksuotos 2012 m. – ir kuri, kaip manoma, gali būti iš ledynmečio laikų.
„Šią vasarą ten radome naujų keistų dalykų, kurie verčia manyti, kad tai galėjo būti senovinė gyvenvietė“, – sako P.Lindbergas.