Tokio reiškinio mokslininkai dar nebuvo regėję: per 60 metų ta pati žvaigždė sprogo net 2 kartus - kaip tai gali būti? ()
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai pirmą kartą užfiksavo, kaip žvaigždė tapo supernova kelis kartus. Vadinamoji „žvaigždė zombė“, kuris per pastaruosius 60 metų sprogo net 2 kartus, suglumino daugelį mokslininkų – nes paneigė egzistuojančias teorijas apie tai, kaip didžiulės žvaigždės baigia savo gyvenimą. Atliktam tyrimui vadovavęs Iairas Arcavi iš Kalifornijos-Santa Barbaros universiteto bei Las Cumbres observatorijos sako, kad tai yra didžiausia mįslė, su kuria jis susidūrė per dešimtmetį studijuojant žvaigždžių sprogimus.
(Ne)mirštanti žvaigždė iPTF14hls pirmą kartą buvo atrasta 2014 metų rugsėjo mėnesį, o ją užfiksavo astronominių stebėjimų sistema, vadinama „Palomar Transient Factory“ – pilnai automatizuota sistema, skirta aptikti kosminius objektus, ilgianiui keičiančius savo ryškumą – kaip antai kintančias žvaigždes, trumpalaikius objektus bei supernovas.
Kai tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą pastebėjo sprogimą, spektrinė analizė rodė, kad tai tėra eilinė II-P tipo supernova, kurios ryškumas išblės po maždaug 100 dienų. Tačiau supernova iPTF14hls turėjo kitokių planų.
Nors po 2014 metais įvykusio sprogimo supernova iPTF14hls iš pradžių ir priblėso, vos po kelių mėnesių jos ryškumas mįslingai vėl ėmė didėti. Per 3 metų laikotarpį iPTF14hls ryškumas nuo ryškaus iki priblėsusio kito bent 5 kartus.
Tyrimo bendraautorius Peteris Nugentas iš Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos sako, kad tai buvo vienas iš tų atvejų, kurie priverčia pakrapštyti galvas.
Kai astronomai suvokė, kad iPTF14hls nėra įprasta supernova, jie nusprendė paieškoti duomenų archyvuose. Mokslininkai liko labai nustebę, kai pastebėjo, kad 1954 metais lygiai toje pačioje vietoje, kurioje yra iPTF14hls, buvo įvykęs dar vienas sprogimas. Kažkokiu būdu ši žvaigždė išgyveno pirmąjį sprogimą, palaukė 60 metų – ir sprogo dar kartą.
Nors mokslininkai nežino, dėl ko ši žvaigždė tapo supernova du kartus, bet anot vienos teorijos, „žvaigždė zombis“ iš tiesų yra „pulsacinė nestabilios supernovos pora“.
Tyrimo bendraautorius, fizikos ir astronomijos profesorius iš Kalifornijos-Berkeley universiteto pasakoja, kad anot šios teorijos, visai įmanoma, kad ši žvaigždė yra tokia didžiulė ir karšta, jog ji savo branduolyje sukūrė antimateriją. Jo manymu, dėl tokios priežasties žvaigždė taptų labai nestabili ir ilgainiui patirtų eilę pasikartojančių sprogimų. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad prieš pirmąjį sprogimą ši žvaigždė buvo bent 50 kartų didesnė (didesnės masės), nei mūsų Saulė.
Dar vienas tyrimo bendraautorius – Andy Howellas iš Les Combres observatorijos – mano, kad tokio pobūdžio sprogimų galima buvo tikėtis ankstyvaisiais Visatos metais, o dabar jie jau turėtų būti išnykę. Anot jo, tai yra tas pats, kaip šiandien būtų rasti dinozaurą – jeigu rastumėte, abejotumėte, ar tai iš tikrųjų yra dinozauras.
Naudodami Les Combres observatorijos pasaulinį teleskopų tinklą – kuris yra specialiai pritaikytas ilgalaikiams stebėjimams – astronomai ir toliau stebės iPTF14hls ryškumo pokyčius.
