„Tai viena gražiausių Marso nuotraukų, kurias man yra tekę fotografuoti“. Tik pažiūrėkite, kaip atrodo saulėlydžiai Marso planetoje ()
Raudonoji planeta, kurioje kažkada galėjo klestėti gyvybė, yra už 54,6 mln. kilometrų nuo mūsų – tačiau jos saulėtekiai, nors ir šiek tiek bauginantys, vis tiek iš dalies primena tuos, kuriuos galime išvysti Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią nuotrauką padarė NASA marsaeigis „Curiosity“, kuris jau ilgą laiką tyrinėja Raudonosios planetos paviršių ir ieško gyvybės pėdsakų. Nuotraukoje matome saulėtekį, kuris lėtai kopia per Gale'o kraterį ir galiausiai nušviečia viską aplink. Ši nuotrauka marsaeigio navigacine kamera buvo padaryta lapkričio 30 dieną.
„Tai viena gražiausių nuotraukų, kurias man yra tekę fotografuoti“, – teigia už marsaeigio kameras atsakingas Dougas Ellisonas.
„Curiosity“ yra automobilio dydžio marsaeigis, kuris Gale'o krateryje nusileido 2012 metų rugsėjo 6 dieną. Jo pagrindinė užduotis – tyrinėti Marso klimatą ir geologiją, o jei tiksliau – išsiaiškinti, ar šioje planetoje iš tiesų kažkada egzistavo gyvybei tinkamos sąlygos. Po aštuonerių metų veikimo marsaeigis vis dar veikia ir reguliariai persiunčia nuotraukas bei naudingą informaciją atgal į Žemę.
Gale'o krateris yra 154 kilometrų skersmens, o plačios jo įdubos viduryje (kuri, manoma, susiformavo prieš 3,5-3,8 mlrd. metų nukritus meteoritui) stūkso 5500 metrų aukščio kalnas. Šis krateris yra vienas pagrindinių mokslininkų taikinių – kadangi manoma, jog čia anksčiau galėjo plytėti ežeras, tad ir galėjo gyventi įvairūs mikrobai.
Marsaeigio padaryta nuotrauka yra juodai balta, tačiau saulėtekiai ir saulėtekiai Marse yra mėlyni – tai pamatyti galite žemiau pateiktoje nuotraukoje, kurią 2015 metais padarė taip pat „Curiosity“.
„Tokia spalva atsiranda dėl to, kad mėlyna šviesa efektyviau prasiskverbia pro Marso atmosferą. Čia pasklidusios raudonųjų dulkių dalelės išsklaido raudoną šviesą, todėl Marso dangus atrodo raudonas. Tuo tarpu tiesioginio Saulės matomumo kryptimi raudonos šviesos bangos nefiltruojamos ir dėl to saulėlydis atrodo mėlynas“, – teigia prie „Curiosity“ marsaeigio dirbančios komandos narys Markas Lemmonas.
Nors „Curiosity“ ir yra puikus įrankis, gretai visą jo šlovę gali pasiglemžti kitais metais planuojama misija „Mars 2020“. Manoma, kad Jezero krateryje šis aparatas nusileis vasarį ir bus aprūpintas naujomis kameromis bei instrumentais, o taip pat patikimesniais šarvais ir ratais. Kaip ir „Curiosity“, šios misijos pagrindinis tikslas bus ieškoti esamos ar buvusios gyvybės pėdsakų.
Parengta pagal „IFLScience“.
