Stygos (Konkursinis straipsnis)

Nuostabus straipsnis. Ir nė vienos gramatinės klaidos. Ne taip, kaip kituose technologijos.lt straipsniuose...

Nesutinku su "" Kaip tai matematika neveikia matematiniame modelyje? Manau autorius kazka kita turejo omeny. Ir stygu teorija prasidejo ne nuo to, kad zmones pradejo galvoti apie tai, kas yra sudetingesnio uz taska. Realiai, stygu teorijos atsiradimas yra vertas filmo: yra tokia paprasta matematine formule, su kuria susiduria jau pirmo kurso matematines analizes pirmam semestre. Ir vat joje kazkas izvelge ne stygos, bet spiruokles tendencijas. O vat ta formule yra placiai naudojama fizikoje.....

Na taip tas taskas tai ne prie ko. Kiek zinau stygu teorija igavo greiti del to kad pastebejo jog gluonai elgiasi kaip mazi vibruojantys stringai, ir kad matematika taip pat panasiai gali aprasyti ir kitas daleles.

Pirmiausia, kaip daro filosofai, būtų gerai apibrėžti terminu, t. y. kaip kas supranta teoriją. Jeigu atliekam daug matavimų ir parašom formulę, kuri tuos taškus apjungia, tai vadinasi interpoliacija, o ne teorija. Teorija - visų pirma modelis, todėl man labai įdomu ką naujo paaiškina stygų teorija. Buvo minėta apie masę. Gal galite kas papasakoti, kas yra masė pagal stygų teoriją? Dar labai įdomus fizikoje reiškinys - šviesos dualumas. O šitą reiškinį ji kaip nors aiškina? Na dar turiu pastebėti, kad ne viskas kas vibruoja yra styga.. 

as tai bangos ir korpuskulos problema suprantu taip: jei daiktas tiriamas su stambesniu daiktu pvz su atomu tyrinejam kvarka, tai yra tas pats kaip su artilerija tyrinet zmogaus sudeti. toliau nuo zmogaus nukrito artilerijos sviedinys zmogus yra korpuskula, pataikei su sviediniu i zmogu, zmogus tapo banga- banguoja zarnos aplinkoj. Visi pasauliai, kurie tiriami stambesniu daiktu nei pasaulii sudarancios daleles, turi pasizymet bangos ir daleles savybem, bet labiau bangos. jei su skrendanciu elektronu tirsi protona, protonas bus labiau dalele, jei su protonu tirsi elektrona, elektronas bus banga. Jei zeme tyrinetume i zeme leisdami saules dydzio objektus- zeme nebutu dalele, ji butu /virstu banga

Interpoliacija yra vienas iš matematiniu metodu fizikos teorijoms kurti. Alternatyva - išvedinėti iš kitu žinomu teoriju. Pvz., visas Niutonas yra interpoliacija, o visas Einšteinas (išskyrus berods tris postulatus) yra grynas matematinis išvedimas, kas gaunasi iš Niutono pridėjus tuos tris postulatus. Stygu teorija nieko naujo nepaaiškina, tiesiog vienas mat aparatas apjungia QM ir GTR. Teisingai ar ne - neaišku, šiu dienu technika eksperimentiškai nepatikrinama. Jei pavyktu eksperimentiškai patvirtinti, kuri iš tūkstančiu stygu teorijos atmainu teisinga, tada būtu galima kalbėti apie kažkokius naujus paaiškinimus, t.y. prognozes. Masė visoje post einšteiniškoje fizikoje apibrėžiama vienodai, kaip sistemos vidinė (sudedamuju daliu) kinetinė ir potencinė energija. Kodėl tik šviesos? Net makroobjektai pasižymi dualumu tam tikromis sąlygomis

Visi žmonės nori kuo daugiau žinoti ir suprasti kas kaip ir kodėl. Teorija, kuri siūlo modelį, aiškina reiškinius, kurie vyksta ir tai visada gali patikrinti. O kokia nauda iš tokių teorijų, jeigu jos nieko nepaaiškina ir net jos patikrinti negali? Atleiskite bet tai labai panašu į klystkelį. Įdomiausia tai, kad yra teorijų, kurios aiškina, bet jos oficialiai nepripažįstamos. Matyt bijoma, kad jos gali pasitvirtinti ir tada tektų tūkstančius „teorijų“ mesti į šiukšlių dėžę..

Ka reiskia negali? Na su neutrinais irgi ilgai nejo nieko patikrinti. Tiesiog kai kurie eksperimentai labai brangus ir sudetingi. Bet va pastate daleliu greitintuvus, pastate neutrinu gaudyklas. Patys fizikos eksperimentai jau zavus savaime. Tad tavo "jos patikrinti negali" nieko nereiskiantis teiginys. Gal rytoj jau gales. Tai normalus fizikos kelias. Ne visi eksperimentai paprasti ir lengvi. "Matyt bijoma, kad jos gali pasitvirtinti ir tada tektų tūkstančius „teorijų“ mesti į šiukšlių dėžę." ??????