Kas yra Alzheimerio liga? Alzheimerio liga yra progresyvi silpnaprotystės forma. Silpnaprotystė yra platesnis terminas, apibūdinantis negalavimus, kuriuos sukelia smegenų pažeidimai ar ligos, ir kurie neigiamai paveikia paciento atmintį, mąstymą ir elgesį. Šie pokyčiai sutrikdo kasdienį gyvenimą, rašoma healthline.com.

Alzheimerio ligos asociacijos teigimu, Alzheimerio liga nustatoma 60–80 proc. pacientų, kuriems diagnozuota silpnaprotystė. Daugumai ši diagnozė nustatoma po 65 m. Jei liga nustatoma dar nesulaukus 65 m., tai vadinama ankstyvuoju Alzheimerio ligos diagnozavimu. Alzheimerio liga nėra išgydoma, tačiau yra priemonių, kurios gali sulėtinti ligos progresavimą.

Faktai apie Alzheimerio ligą

Nors dauguma žmonių yra girdėję apie Alzheimerio ligą, ne visi žino, kas tai per liga. Štai keli faktai apie šią ligą:

- Alzheimerio liga yra lėtinė, besitęsianti būklė.

- Jos simptomai pasireiškia palaipsniui, o poveikis smegenims yra degeneracinis – tai reiškia, kad smegenų veikla iš lėto prastėja.

- Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau gydymas gali pristabdyti jos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

- Teoriškai Alzheimerio liga gali susirgti kiekvienas, tačiau tam tikriems žmonėms gresia didesnė rizika. Tai vyresni nei 65 m. žmonės ir tie žmonės, kurių giminėje buvo šios ligos atvejų.

- Alzheimerio liga ir silpnaprotystė nėra tas pat. Alzheimerio liga yra silpnaprotystės tipas.

- Susirgusiems Alzheimerio liga nėra vieno tikėtino rezultato. Vieni žmonės ilgai gyvena su vidutinio masto kognityviniais pažeidimais, kitiems simptomai pasireiškia staigiau ir liga progresuoja sparčiau.

- Kiekvieno žmogaus kelionė sergant Alzheimerio liga yra skirtinga.

Silpnaprotystė ir Alzheimeris

Terminai „silpnaprotystė“ ir „Alzheimeris“ kartais vartojami kaip sinonimai. Vis dėlto jų reikšmė skiriasi. Alzheimerio liga yra silpnaprotystės rūšis. Silpnaprotystė yra platesnis terminas, apibūdinantis negalavimus, kurių simptomai susiję su atminties sutrikimais, tokiais kaip užmaršumas ir pasimetimas.

Silpnaprotystė apima specifines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, trauminiai smegenų sužalojimai ir kitas, kurios gali sukelti tokius simptomus. Šių ligų priežastys, simptomai ir gydymas gali skirtis.

Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra vienos priežasties, kodėl susergama Alzheimerio liga, tačiau ekspertai yra išgryninę keletą rizikos veiksnių, tokių kaip:

1. Amžius. Dauguma žmonių Alzheimerio liga suserga būdami 65 m. ar vyresni.

2. Šeimos istorija. Jei šia liga susirgo artimas giminaitis, didelė tikimybė, kad ir jūs ja susirgsite.

3. Genetika. Su Alzheimerio liga siejami tam tikri genai.

Net jei pastebėjote, kad vienas ar keli rizikos veiksniai jums tinka, tai nereiškia, kad būtinai susirgsite Alzheimerio liga – tiesiog jums gresia didesnė rizika ja susirgti.

Jei norite išsiaiškinti išsamiau, ar jums išties gresia rizika susirgti Alzheimerio liga, pasikalbėkite su šeimos gydytoju.

Alzheimerio liga ir genetika

Nors nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl susergama Alzheimerio liga, labai svarbų vaidmenį vaidina genetika. Tyrėjus ypač domina vienas konkretus genas – apolipoproteinas E (APOE), kuris yra siejamas su vyresniems žmonėms pasireiškiančiais Alzheimerio ligos simptomais.

Atlikus kraujo tyrimą galima nustatyti, ar žmogus turi šį geną, kuris padidina riziką susirgti Alzheimeriu. Vis dėlto turėkite omenyje, kad net jei nustatoma, jog žmogus šį geną turi, jis nebūtinai susirgs Alzheimerio liga. Ir atvirkščiai – galima susirgti Alzheimeriu net ir neturint šio geno.

Niekas negali tiksliai numatyti Alzheimerio ligos tikimybės. Yra ir kitų genų, kurie gali padidinti Alzheimerio ligos riziką.

Alzheimerio ligos simptomai

Užmaršumo epizodų retkarčiais pasitaiko visiems, tačiau sergant Alzheimerio liga būdingas tam tikras pasikartojantis elgesys ir simptomai, kurie ilgainiui stiprėja. Tai gali būti:

- silpnėjanti atmintis paveikia kasdienę veiklą, pavyzdžiui, gebėjimą laikytis susitarimų;

- negebėjimas atlikti įprastų veiksmų, pavyzdžiui, naudotis mikrobangų krosnele;

- sunku spręsti problemas;

- kalbėjimo ar rašymo problemos;

- nesigaudymo laike ar erdvėje epizodai; - sumažėjęs nuovokumas;

- suprastėję asmeninės higienos įgūdžiai;

- neprognozuojama nuotaikų kaita ir pakitę asmenybės bruožai;

- atitolimas nuo draugų, šeimos ir bendruomenės

Simptomai kinta priklausomai nuo ligos stadijos.

Alzheimerio ligos stadijos

Alzheimerio liga yra progresuojanti – tai reiškia, kad su laiku simptomai stiprėja.

Išskiriamos 7 šios ligos stadijos:

1 stadija. Šioje stadijoje simptomai nepasireiškia, bet gali būti išsakyta ankstyva diagnozė, atsižvelgiant į šeimos istoriją.

2 stadija. Pasireiškia ankstyviausi simptomai, tokie kaip užmaršumas.

3 stadija. Atsiranda vidutinio stiprumo fiziniai ir protiniai pažeidimai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis ir negebėjimas susikoncentruoti. Šiuos simptomus gali pastebėti tik labai artimi pacientui žmonės.

4 stadija. Alzheimerio liga dažnai diagnozuojama šioje stadijoje, bet simptomai vis dar nestiprūs. Vis dėlto akivaizdžiai pasireiškia atminties susilpnėjimas ir negebėjimas atlikti kasdienes užduotis.

5 stadija. Vidutinio stiprumo – stiprūs simptomai, pacientui reikalinga artimųjų arba slaugos personalo pagalba.

6 stadija. Esant šiai stadijai Alzheimeriu sergančiam žmogui gali būti reikalinga pagalba atliekant elementarius veiksmus – pavyzdžiui, valgant, ar rengiantis drabužius.

7 stadija. Paskutinė Alzheimerio stadija yra sunkiausia. Pacientas gali prarasti kalbėjimo įgūdžius, netekti veido išraiškų.

Alzheimeriui progresuojant, pacientui didėja globos poreikis.

Ankstyvieji Alzheimerio simptomai

Alzheimerio liga paprastai paveikia 65 ar daugiau metų sulaukusius asmenis, tačiau pasitaiko atvejų, kai ja susergama ir sulaukus 40–50 metų – tai sudaro apytikriai 5 proc. iš visų susirgimo atvejų.

Alzheimeriui ankstyvame amžiuje būdingi vidutinio intensyvumo atminties praradimai ir negebėjimas susikoncentruoti ar užbaigti kasdienes užduotis. Pacientui gali būti sunku rasti tinkamus žodžius, jis gali prarasti laiko nuovoką. Gali atsirasti regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, sunkumai nustatant atstumą. Kai kuriems žmonėms gresia didesnė rizika susirgti jaunesniame amžiuje.

Alzheimerio ligos diagnozavimas

Tiksliausias būdas nustatyti Alzheimerio ligą yra ištirti žmogaus smegenų audinius po mirties. Bet gydytojas gali paskirti kitus tyrimus ir testus, kurių tikslas – įvertinti protinius gebėjimus, diagnozuoti silpnaprotystę ir atmesti kitas galimas ligas.

Greičiausiai, gydytojas visų pirma peržiūrės ligos istoriją, ir gali paklausti apie:

- simptomus;

- giminės medicinos istoriją;

- kitus šiuo metu jaučiamus ar anksčiau buvusius negalavimus arba ligas;

- mitybą, alkoholio vartojimą ir kitus gyvenimo būdo įpročius;

Remdamasis jūsų atsakymais gydytojas ko gero paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti, ar jums Alzheimerio liga.

Testai ir tyrimai Alzheimerio ligai nustatyti

Nėra vieno testo, kuris padėtų tiksliai nustatyti Alzheimerio ligą. Tačiau gydytojas greičiausiai atliks keletą testų ir tyrimų, kad patikrintų diagnozę. Tai gali būti testai, skirti patikrinti paciento protinę, fizinę, neurologinę būklę.

Visų pirma gydytojas gali patikrinti protinę būklę. Tai gali jam padėti įvertinti jūsų trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, orientavimąsi laike ir erdvėje. Pavyzdžiui, jūsų gali paprašyti: pasakyti, kokia šiandien diena; pasakyti, kas dabartinis šalies prezidenta; įsiminti ir išvardyti neilgą žodžių sąrašą.

Tada ko gero bus patikrinta fizinė būklė. Pavyzdžiui, jums pamatuos spaudimą, įvertins širdies ritmą ir pamatuos temperatūrą. Kai kuriais atvejais gali būti nurodyta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą. Gydytojas gali atlikti ir neurologinį tyrimą, kad patikrintų kitas galimas diagnozes, tokias kaip infekcija ar insultas. Jums bus patikrinti refleksai, raumenų tonusas ir kalbiniai įgūdžiai.

Gydytojas taip pat gali nukreipti jus atlikti smegenų radiologinius tyrimus. Šie tyrimai parodo smegenų vaizdą. Tai gali būti:

- Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas (MRT). MRT tyrimai padeda nustatyti pagrindinius žymenis, tokius kaip uždegimas, kraujavimas ir struktūriniai pakitimai.

- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. KT tyrimo metu atliekama rentgenograma, kuri leidžia pamatyti smegenų patologijas ar pokyčius.

- Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas. PET tyrimas padeda gydytojui nustatyti, ar yra baltymų sankaupų, siejamų su Alzheimerio liga.

- Taip pat gali būti atliktas kraujo tyrimas siekiant nustatyti genus, kurie gali parodyti, kad jums gresia didesnė Alzheimerio rizika.

Vaistai sergant Alzheimerio liga

Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau gydytojas gali rekomenduoti vaistus ar kitus gydymo būdus, kurie palengvins simptomus ir sulėtins ligos progresavimą.

Taip pat jums gali pasiūlyti antidepresantus, vaistus nuo nerimo ir tokių simptomų, kaip agresija, haliucinacijos ir kt.

Kiti Alzheimerio ligos gydymo būdai

Alzheimerio ligą kontroliuoti padeda gyvenimo būdo pokyčiai. Pavyzdžiui, gydytojas gali numatyti strategijas, kurios padės jums arba jūsų artimam žmogui:

- susikoncentruoti į užduotį;

- sumažinti pasimetimo jausmą;

- išvengti konfrontacijos;

- kasdien kokybiškai pailsėti;

- išlaikyti ramybę.

Kai kurie žmonės mano, kad vitaminas E gali užkirsti kelią protinių gebėjimų silpnėjimui, bet moksliškai šitai nėra patvirtinta – reikia daugiau įrodymų. Prieš vartodami vitaminą E ar bet kokius kitus papildus būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes šis vitaminas gali pakeisti Alzheimeriui gydyti skiriamų vaistų poveikį.

Alzheimerio prevencija

Kaip nėra konkretaus Alzheimerio ligos gydymo, taip nėra ir užtikrintų ir prevencinių priemonių. Medicinos ekspertai pataria tiesiog išsiugdyti sveikus įpročius.

Štai kas gali padėti:

- Meskite rūkyti.

- Reguliariai sportuokite.

- Išbandykite pratimus smegenų veiklai skatinti.

- Valgykite augalinės kilmės maistą.

- Vartokite daugiau antioksidantų turinčių produktų.

- Gyvenkite aktyvų socialinį gyvenimą.

- Prieš ryždamiesi dideliems gyvenimo būdo pokyčiams, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Komentarai ()