Naujas tyrimas rodo, kad tamsiosios energijos ko gero nėra iš viso - kaip tai gali būti?

tas visuotinis pletimasis is vieno tasko aplamai yra visiska nesamone, istraukta is lempos. nesuprantu kaip ji isvis itrauke, kaip reiskini. -------- pagal mane daug logiskiau atrodo sakykim kad ir toks "gravitacinis" modelis: yra tiesiog erdve, standartiskai kazkokios statines bukles. jei imt monolitiska vidurkio pasiskirstyma - jei nebutu nieko - nei jokiu galaktiku, nei jokiu zvaigzdziu, nei jokiu elementu, atomu ar net daleliu - kur tiesiog yra visiska jegu pusiausvyra tarp daleliu sudetiniu elementu, kazkokiam dar smulkesniam lygyje. kurio mes tiesiog dar fiziskai neatradom. na erdves stadija - kai nevyksta joks entropinis procesas. tada sakykim yra daleliu lygis, ir kai jos sulimpa is to smulkesnio lygio elementu, del kazkokiu fiziniu priezasciu - statine-antientropine erdves pusiausvyra pasizeidzia. ivairiais laipsniai. ir atsiranda erdvines jegos poveikis i kai kurias daleles. kas ir yra gravitacine "jega". o atominis lygis jau yra koncentracijos taskai, dar stambesniam lygyje, lygis kai gravitacinis slegis i ta koncentracijos taska jau yra garantuotas, ir pusiausvyra jau garantuotai pazeista. o kai atominiam lygyje dar labiau sulimpa - isvis atsiranda kryptingas koncentruotas gravitacinis slegis - butent del pusiausvyros pazeidimo kryptingumo. kuo tankiau sulipe - tuo kryptingiau slegia. dar didesnis gravitacinis lygis - tai juodosios skyles stadija, kai isvis jau tiesiog ziaurus pusiausvyros disbalansas ir erdve tiesiog stuma i ja materija. o paskui pasiekiama kazkokia gravitacine stadija, kai materijos pristumiama i gravitacine skyle tiek, kad ji tiesiog sprogsta. ar net kelios tarpines stadijos gali but. ir vel viskas issilaksto iki pusiausvyros lygio. dalies elementariu daleliu, dar mazesnes dalies atomu ir didziosios dalies ten dar kazko smulkiau. va ir viskas. kazkur erdve koncentruojasi - kazkur sprogsta gravitacines koncentracijos zidiniai ir vel viskas issisklaido. ir jokiu erdves ribu isvis nera. niekas ten niekur nesiplecia - tiesiog vyksta erdviniai materijos judejimai - pasekmes kazkokiu senoves gravitaciniu skyliu kataklizmu. o mes esam tiesiog aplinkoje kazkurio vieno is ju ir musu apzvelgiama erdve tiesiog elementariai ribota misu apzvalgos prietaisu pajegumu. israsim gal kada gravitacinius teleskopus - pamatysim gal tada erdves vaizda dar paciau va ta as galvoju. dabartines fizikos problema - kad visos saveikos pagal isivaizdavima yra "centristines". ir del to niekaip gravitacijos poveikis "neilenda" i fizika klaida yra butent gravitacijos isivaizdavime - kad ji irgi traukia i centra. pagal mane jei yra kazkoks erdves balansas - turi but ir iscentrine jega. ne tik centristiniai modeliai. elementarus smagratis ta iliustruoja. dabartinis aiskinimas - kad atseit smagratis perkelia centristini gravitacini poveiki ratu ir atsiranda priespriesa - yra pagal mane nesamone. as manau del saveikos tiesiog pertraukia iscentrine krypti ir del to atsiranda slegis i isore - i sienele kuri sulaiko. per daug isukus - tiesiog smagratis issitasko (tipo del materijos disbalanso). jei tik perkelinetu jega - smagratis niekada neissitaskytu gabalais. per daug isukus issitasko - nes pradeda kaupt kaip siurblys gravitacini "slegi" beveik uzdaram inde su uzkista slanga. o kai leteja apsukos - tiesiog sukoncentruotas gravitacinis poveikis "isteka"-pasiskirsto vel. kaip jums toks aiskinimas? ;d

Isvis nereikejo nobelio duoti uz tuos tyrinejimus. Kontraversiskai vertinamos isvados kur galimai padarius sistemine klaida atrandama neegzistuojanti energija. Nesamone.

Atstumai jau senai yra matuojami keliais nepriklausomais metodais, ne tik pgl supernovas. Be to, visais metodais gaunamas toks pats skaičius paklaidos ribose, išskyrus CMB foną... Tamsioji energija aka vakuumo energija vienareikšmiškai egzistuoja, nes ji pamatuojama tiesiogiai. Diskusija galima tik dėl ryšio tarp DE ir plėtimosi. Nors ir čia dar niekas Frydmano lygtyse klaidos nerado...

nu tai gal pirma paminek tuos "nepriklausomus" matavimo metodus nes senai besidomejau. kiek zinau kolkas isvis nera net antro "nepriklausomo" budo. mano ziniom sviesos greiti daugmaz "ismatavo" ir perkratineja vis stebejimu duomenis. ir dar raudonasis poslinkis - doplerio efektas ar kaip ten - kur tipo gali pasakyt tolsta ar arteja (bet manau neirodyta , kad jis patikimas dideliais atstumais vertinant pati nuotoli). ir jie abu susije, o ne "nepriklausomi". tai but idomu suzinot apie kitus "nepriklausomus" matavimus - jei jau tokiu tikrai atsirado. nes kiek as skaiciau ka nors sitomis temomis - tai tik isgalvoja visokius statistinius ivertinimus, o matavimai nepakite... ar jei ka atranda - tai tik kad netiksliai ne matavo, o ivertino tos pacios prigimties matavimus, o dabar jau atseit "tiksliau" vertina ... bet tiketinos paklaidos vistiek lieka tose paciose vietose, ir teorija vis nepagrindziama... pagal supernovas cia yra vel tas pats per ta pati sviesos stebejimas. tiesiog vertina dviem budais su dviem prielaidom ir visas straipsnis, kad prielaidos "geriau sutampa" su kitu modeliu, ir dabar "kiti" laimes . taip ir metosi VISA astronomija kaip mokslas kazkokiam sudo malime...

Čia buvo straipsnis kaip arsirado juodosios materijos ir energijos teorijos. Paprasčiausiai, vykdant skaičiavimus, atsirado nepasiškinamu skyliu, kurias užkamšė labiausiai priimtinomis teorijomis - juodosiomis. - Panašiai kaip nebuvo aišku kas dalelėms suteikia masę, tai sugalvojo gravitona, o dėl Higso bozono pradėjo kraustytis iš proto. Tas pats ir su gravitacija - niekas nežino kas tai yra, na bet teorija kol kas veikia.

viskas atvirksciai. kas yra - zino issok per langa ir turetum suprast net tu nezino tik kaip veikia pats principas. ir teorijos pritemptos is lempos...

Nežinome kas yra gravitacija. Bet teorijos veikia, pagal jas pasigaminome GPS, skraidome po kosmosus, stebime juodųjų skylių susidūrimus ir pan. Panašus pavyzdys: nežinome kas yra elektros krūvis, kodėl jis toks ir ne kitoks, ir kodėl dalelės jį iš viso turi. Tačiau elektros teorijos veikia, kasdien naudojame elektrą kaip energijos šaltinį, informacijai perduoti, pramogoms ir t.t. Aš ir pats nelabai žinau kaip ir kodėl pasukus raktelį automobilis užsiveda. Bet nekvaršinu sau galvos dėl to, kai reikia suku raktelį ir važiuoju

Giedriax, jei jūs nežinote kas yra gravitacija - tai pagooglinkit, prieš nesamones rašydami. Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveiką nusakantis fizikinis reiškinys. Priklauso nuo kūnų masės ir atstumo. Gravitaciją galima apskaičiuoti pagal Niutono dėsnį.

Pvz., https://phys.org/news/2020-01-cosmic-ma ... ndent.html

O dėl visatos plėtimosi klausimas labiau išmanantiems mokslą, nei Geidriax ir AAA000. Kai mokslininkai matavo tolimūjų galaktikų centrus (greičiausiai masyvias juodasias skyles) ir išmatavo, kad galaktika plečiasi, ar jie įsivertino tai, kad kaip planetos sukasi apie savo žvaigždes, o žvaigždės tuo pačiu apie galaktikos centrus, taip gal būt galaktikų centrai sukasi apie bendrą super masyvų visatos centrą. Tokiu atveju plėtimosi gali nebūti visai, nes kaip galima išmatuoti kažką, kas pastoviai juda ir keičia poziciją erdvėje šimtais milijonų kilometrų ruože, jei ne daugiau. Niemand, punktyras?

Galaktikų greičiai dėl plėtimosi matuojami tūkstančiais km/s, pvz., visatos mastais kaimyninė Sombrero galaktika tolsta 1.000 km/s greičiu. O tolimos galaktikos iš vis tolsta su šviesos greičiu palyginamu greičiais. Su tokiais skaičiais "vidinis judėjimas" duoda tik gana nedidelę statistinę paklaidą. Ir kuo daugiau stebimų galaktikų (kurių atstumas ir greitis nustatyti), tuo ta paklaida mažesnė.

Tie, kurie išmano šį reikalą, seniai rašo mokslinius darbus ir yra gerbiami mokslininkai savo srityse.

“ - kitokių (neadityvių) fizikų struktūrose - prigimtis gali būti visai kitokia, nei jūsų siauri (nepilni) įsivaizdavimai (ar mokslinių idealizacijų struktūros) gali tai „surežisuoti“... T.y. adityvumo prigimtis nuo neadityvumų prigimties skiriasi radikaliai. Medžio kontekste tai būtų kažkas daugiau „nei viena šaka būtų obels, kita pušies skiepas, dar kita...“... T.y. jokia (net tobuliausia ir smulkiausia) adityvumo fizikos vidinė detalizacija yra neskirta peržengti į neadityvumų zonas, jas neigti, jas patvirtinti, jas nagrinėti ir t.t.

gravitacinis lesiavimas nieko neirodo - nes stebejima sudaroi vistiek ta pati sviesa. isivaizduok kad tu esi zuvis po vandeniu ir visada stebi tai kas yra ore per sviesos luzimo efekta. ir visada fiksuoji kazkoki luzio kampa ir aiskini kad cia yra visatos pletimasis ir vienakart vienaip luzta - "kitu" metodu kitakart kitaip - paklaida vis "tikslinama" jei pvz per tarpgalaktine erdve kitu greiciu sklinda, nei galaktikos viduje - ir tu nesuzinosi is tokio pacio principo stebejimu. nes tu galaktikos viduje. kaip zuvis po vandeniu. radio bangos ar kiti spinduliavimai - is esmes yra toks pat principas. reikia nepriklausomo kito budo. pvz kaip nors gravitacini koki poveiki matuot, ar dar kazka. kas nesusije. nu nebent zinai toki buda. tavo nuoroda aiskiai is "tokiu paciu" budu eiles... galaktikos juda, bet kad pleciasi, neirodyta kolkas niekaip.

vakuume kunas juda pastoviu greiciu

Aisku teoriskai jei sprogsta granata ir issvaido skeveldras erdveje, tai po daug trilijonu metu tos skeveldros turetu vel susijungti I viena gniuzte del traukos. Nes jos viena kita trauktu. Na cia gal reiketu matematiskai paskaiciuot Ar trauka veikia per toki atstuma tokius kunus it t.t. Apie ta didiji sprogima. Jei kunai issviesti sprogimo jie greitedami juda vienas nuo kito. o del gravitacijos traukiasi I tam tikras strukturas, bet tos strukturos vis tiek lekia nuo centro pastoviu greiciu vakuume ir kadangi visiskas vakumas neegzistuoja tai jos leteja, bet I pradini taska gryzti tai negryz tikrai, tai gi visiska nesamone, susidarys kazkokios milziniskos strukturos ar juodosios styles kurios vis viena tols viena nuo kitos, arba stoves, ta prasme apie ta traukimasi galima kalbet tada jei traukos jega veiktu per atstuma kelis kartus didesni uz musu galaktika, bet iki to ivyku dar keli dideli pradzios sprogimai ir vel viska istaskytu. tai manau neymanoma kad viskas susirinks vel I ta pati taska, jei jis toks buvo, tiesiog viskas issilaksto, kazkokiuose taskuose erdveje kelis kartus didesneje uz zinoma galaktika ir kazkokios keliu sprogimu dalys vel susimeta I taskus it vel issitasko.