Šventiniai stalai ir naujametinės puotos pasibaigė. Daugelis per šventes paleidžia vadeles – padaugina ir maisto, ir alkoholio, dažnai būna pametę savo ritmą. O tada staiga nusprendžia susiimti ir griebiasi įvairiausių dietų ir organizmo valymų, kurie neretai gali pridaryti tik dar daugiau žalos sveikatai.

Kaip sveikai atsitiesti po šventinio maratono, DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Gydytoja aptarė populiariausius mitybos būdus, tokius kaip protarpinis badavimas, vieno ar kito produkto atsisakymas.

Anot jos, Lietuvoje ypač paplito mitas, esą liesuose pieno produktuose yra pridėtinio cukraus, tad verčiau rinktis riebius. Gydytoja šį mitą paneigė ir pridūrė, kad jis paplitęs iki tokio absurdo, kad žmonės atkakliai parduotuvėse ieško pieno „be cukraus“.

- Kaip praėjo Jūsų šventės? Tikriausiai nepersivalgėte?

- Tikrai stengiuosi, kad taip neįvyktų. Bet visiškai normalu, kad per šventes mes suvalgome daugiau ir jaučiame pilnumo jausmą. Tačiau tai nieko labai blogo, daug svarbiau, kaip maitinamės kasdien.

- Neretai persivalgymas yra tradicinė švenčių dalis. Kaip organizmas reaguoja, jei žmogus maitinasi normaliai, bet staiga vieną savaitę pradeda viską kimšti?

- Mūsų organizmai yra labai skirtingi. Didesnei daliai žmonių toks maisto kiekis labai didelių pokyčių nesukels, bet pasitaiko ir kraštutinių atvejų. Ypač tada, kai prisideda alkoholis, gali, pavyzdžiui, sutrikti kasos veikla ir prasidėti uždegimas – pankreatitas.

- Apie ūminį pankreatitą šventiniame laikotarpyje buvo rašoma ir skelbiama labai daug. Tačiau vieni teigia, kad šiai ligai maistas įtakos nedaro, kiti sako, kad daro.

- Manau, kad tai yra diskusijų klausimas, vis dėlto šiai ligai didesnę įtaką daro alkoholis. Nors maisto vaidmuo ūminio pankreatito rizikai kvestionuojamas, visiškai maisto reabilituoti šiuo klausimu nereiktų ir derėtų kreipti dėmesį į tai, ką ir kiek valgome.

- Ar po švenčių dietologo kabinete daugiau pacientų?

- Neseniai skaičiau straipsnį, kad naujametinių pažadų 20 proc. žmonių nebesilaiko po savaitės, o 50 proc. po mėnesio. Eilės pas gydytojus dietologus yra ilgesnės nei mėnuo, tad yra tikimybė, kad žmogus nesulaukia ir apsigalvoja. Kalbant apie sveikatos sutrikimus, iš pradžių tokie pacientai patenka pas šeimos gydytojus, tada gydytojus specialistus ir galiausiai atkeliauja pas dietologus, kai liga yra nustatyta. Labiausiai jaučiame, kad pacientų padaugėja pavasarį, kai ateina dar ir naujų pažadų sezonas.

- Po švenčių daug žmonių griebiasi detoksikacijos. Kokia Jūsų nuomonė apie tokius greitus organizmo valymo būdus?

- Turime suprasti, kad nėra stebuklingo būdo, kaip pašalinti suvalgytą maistą kitu būdu nei per virškinamąjį traktą. Detoksikacinę funkciją atlieka kepenys, inkstai, oda, plaučiai ir nereikia būti protingesniais už savo organizmą, reikia leisti dirbti savo darbą. Apie tai reikia pagalvoti prieš šventes ir po jų nesigriebti dažnai sveikatai pavojingų, moksliškai nepagrįstų priemonių. Nutinka ir taip, kad tokius pacientus mes vėliau sutinkame ligoninėse.

- Kokie tai atvejai?

- Tai gali būti dėl ilgesnio badavimo, yra atvejų, kai vartojami augaliniai preparatai, bet jų sudėtyje yra cheminių medžiagų, kurios gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos, nervų sistemos veiklą. Kalbu apie tokius preparatus, kuriuos žmonės įsigyja ne vaistinėse, bet turguje, internetu.

- Paskaičius internete, kaip žmonės valosi organizmą natūraliais būdais, pamačiau daug įvairių būdų. Pavyzdžiui, kelias dienas gerti tik kefyrą su sėklomis. Kiti geria petražolių užpilus. Vienas įdomiausių – iš ryto suvalgyti aliejaus ar sviesto šaukštą. Kaip tai vertinate?

- Tai yra liaudiški būdai, jie nėra pagrįsti moksliškai. Išsivalymas suvokiamas kaip kažkokių blogų medžiagų pašalinimas iš kūno, o kartu ir svorio sumažinimas. Tai padaryti nesunku – reikia dažniau tuštintis ir dažniau šlapintis. Tam liaudyje kartais naudojamos arbatos, kurios sukelia viduriavimą, net receptiniai vaistai, kurie skatina šlapinimąsi, nors yra skirti tik tam tikrų ligų metu. Toks išsivalymas ir svorio mažinimas tik pašalina skysčius iš organizmo. Negana to, su skysčiais pasišalina ir mineralinės medžiagos – kalis, kalcis, magnis, kurių trūkumas gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veiklą. Be to, reikia paminėti, kad taikant įvairius išsivalymo metodus ar besilaikant itin griežtų dietų, kai kalorijos smarkiai ribojamos, prarandami ne riebalai, bet raumenų baltymų masė ir raumenyse esantys skysčiai. Žmogus tikrai gali jausti svorio praradimą, bet, jei atliktume kūno sudėties tyrimą, pamatytume, kad prarasta yra raumenų masė. Klinikinėje praktikoje tokią būklę galima vertinti kaip mitybos nepakankamumą.

- Dar vienas populiarus būdas mesti svorį – obuolių actas.

- Tai istoriškai labai senas produktas, šiuo metu jis išgyvena tam tikrą atgimimą. Apie jo įtaką sveikatai ir pagalbą metant svorį yra atlikta keletas nedidelių tyrimų. Bet jų yra labai mažai, negalime vertinti to kaip reikšmingų tyrimų. Kita vertus, actas tikrai puikus fermentuotas produktas maisto paskaninimui. Tačiau tai nėra vaistas ir jo nereikia gerti ryte ar kitu paros metu.

- O ką padarys tie keli šaukštai acto ryte įpilti į stiklinę vandens?

- Iš esmės nieko, tik bus išgerta daugiau vandens. Bet jei žmogus turi viršutinio virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, refliuksą, padidėjusį rūgštingumą, stemplės ar skrandžio uždegimą, actas gali pabloginti simptomus. Lygiai taip pat vanduo su citrina. Vandenį reikia gerti kiekvienam, bet tai, ar jis bus su citrina, ar su actu, nelabai kažkuo padės. O kartais gali ir pabloginti savijautą.

- Po Naujų metų daug žmonių nori sulieknėti, pradeda sportuoti ir laikytis tam tikrų dietų. Pavyzdžiui, protarpinio badavimo. Kaip Jūs tai vertinate?

- Labai atsargiai. Visų pirma, moksliniame lygmenyje tai dar labai naujas dalykas. Antra, protarpinio badavimo modeliai gali būti labai skirtingi – pavyzdžiui, skirtis valandų skaičiumi. Nagrinėjant literatūrą yra pabrėžiama, kad labai sunku palyginti tyrimų rezultatus, nes tyrimai analizuoja skirtingus protarpinio badavimo tipus. Akcentuojama, kad, jei svoris prarandamas protarpinio badavimo metu, tai dėl to, kad žmogus tiesiog suvartoja mažiau kalorijų. Kol kas pacientams nerekomenduojame protarpinio badavimo kaip gydymo priemonės.

- Kartais atrodo, kad kuo daugiau žinome, tuo labiau nežinome nieko. Vieni sako, kad pusryčius valgyti būtina, kiti – kad ne. Vieni sako valgyti 5 kartus, kiti vieną. Kaip žinoti, kuris mitybos planas yra teisingas?

- Dietologija tuo ir žavi, kad ji daugialypė. Tikriausiai taip ir gimsta tiesa. Žmonės yra linkę nuolat ieškoti alternatyvių būdų lyg tai, kas sena ir patikrinta, nebeveiktų. Bet iš tiesų mitybos rekomendacijos yra ganėtinai senos ir kol kas nepaneigtos. Pusę ar net tris ketvirtadalius maisto raciono turi sudaryti daržovės, vaisiai, kruopos ir grūdai. Visi kiti produktai vėliau dėliojasi visiems žinomos mitybos piramidės principu. Nėra griežtai įvardinama, kiek kartų per dieną būtinai reikia valgyti. Taip pat ir su pusryčiais – nėra būtina juos valgyti, tačiau kai kuriais tyrimais nustatyta, kad nepavalgęs pusryčių žmogus labiau norės saldumynų ir valgys daugiau maisto nei įprastai kitų valgymu metu. Be to, jei išbraukiamas vienas iš pagrindinių patiekalų ar net užkandžiai, kaip per dieną suvalgyti visus reikalingus produktus?

- Šiuo metu tampa madinga atsisakyti įvairių produktų, pavyzdžiui, pieno. Nekalbu apie žmones, kurie yra jam alergiški. Ar iš tiesų reikėtų jo atsisakyti?

- Pieno produktai nėra rekomenduojami tiems, kas yra alergiški pieno baltymams arba tiems, kas netoleruoja pieno cukraus – laktozės. Tačiau pieno produktai nėra siejami su lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis. Nors šiuo metu labai dažnai bandoma kaltinti pieną dėl įvairių susirgimų, bet tai yra mitas, kurį dietologams vis tenka iš naujo paneigti. Dar vienas mitas – liesi pieno produktai prastesni nei riebūs, nes liesuose nėra nieko naudingo. Tai netiesa, liesuose pieno produktuose yra daugiau baltymų ir daugiau kalcio. Žmonėms, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų riziką, serga nutukimu turėtų rinktis būtent lieso pieno produktus. Tačiau, jei žmogus yra sveikas, taip pat vaikams, paaugliams tikrai nebūtina rinktis liesų pieno produktų, jie gali būti vidutinio riebumo. Nors tarptautinės organizacijos visgi rekomenduoja liesesnius. Dar vienas mitas, kad į liesus pieno produktus papildomai pridėta cukraus. Jei jis saldintas, tada jame tikrai yra papildomo cukraus nepriklausomai nuo jo riebumo, bet, jei tai natūralus produktas, papildomai jame nieko nebus. Žinau kelis atvejus, kai žmonės blaškėsi po Vilnių, kad rastų pieno be cukraus. Ant pakelio yra parašyta, kiek jame yra cukrų. Be jų pieno nerasite, nes tai laktozė. Net jei piene nėra laktozės, o jis saldus, tai ne dėl pridėtinio cukraus. Tiesiog laktozė suskaidyta į dalis – gliukozę ir galaktozę, kurios ir suteikia natūralaus saldumo.

- Ir pabaigai. Pradėti gyventi sveikiau, mesti svorį tikrai nėra lengva užduotis. Kokie trys žingsniai, kurie gali padėti?

- Pirmas patarimas – liautis tikėti kokiu nors stebuklingu būdu, kad egzistuoja piliulė ar dieta, kuri padės valgyti tai, ką nori, nejausti alkio, bet tuo pačiu sėkmingai sumažinti nepageidaujamą svorį. Deja, bet toks metodas neegzistuoja. Antra, reikia nuteikti save, kad svorio mažinimo procesas yra ilgas, žmonės nori visko čia ir dabar. Bet juk svoris dažniausiai nepadidėja per mėnesį, taip paprastai nutinka per keletą metų. Jei jis didėjo tiek laiko, tai nesitikėkime, kad sumažės per kelis mėnesius. Trečias, nors ir gan ciniška patarimas, bet paprastai veikiantis patarimas – tiesiog imti ir pradėti ilgai nesvarsčius.

Komentarai ()