Mokslininkai prakalbino prieš tūkstančius metų mirusį Egipto žynį ir taip... išpildė paskutinį norą (Video) ()
Mokslininkai išpildė mumifikuoto Egipto žynio norą nugalėti mirtį – atkartodami jo balsą dirbtinėmis balso stygomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nesyamuno balsas buvo atkurtas kaip balsė, kiek primenanti avies bliovimą, rašo CNN.
Žynys gyveno per politiškai neramų faraono Ramzio XI valdymą, tarp 1099 ir 1069 m. pr.m.e.
Tarnaujant žyniu Tėbuose Nesyamunui reikėjo turėti stiprų balsą – toks buvo reikalingas ritualinių apeigų atlikimui, įskaitant ir dainavimą. Nesyamunui mirus, jo balsas nutilo – tačiau po 3000 metų mokslininkų komanda jį sugrąžino.
Tai buvo padaryta 3D spausdintuvu pagaminant balsinį aparatą, pagrįstą paties Nesyamuno balsiniu traktu – kuris buvo nuskenuotas, kad būtų atkurti tikslūs jų matmenys. Naudodamiesi vokaliniu taku su dirbtiniu gerklų garsu, mokslininkai susintezavo balsą, kuris turėtų būti panašus į tikrąjį Nesyamuno balsą.
Manoma, kad tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, dirbtinėmis priemonėmis sėkmingai atkuriantis mirusio žmogaus balsą. Ateityje tyrėjai tikisi naudoti kompiuterinius modelius – tai leistų Nesyamuno balsu atkurti ištisus sakinius.
Tyrimas, kurį atliko Karališkojo Holloway, Londono universiteto, Jorko universiteto ir Lidso muziejaus akademikai, ketvirtadienį buvo paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
„Balso atkūrimo technika suteikia mums unikalią galimybę išgirsti seniai mirusio žmogaus garsą“, – sako tyrimo bendraautorė, Jorko universiteto archeologijos profesorė Joanna Fletcher. Mokslininkė BBC teigė, kad Nesyamunas „buvo išreiškęs norą“ būti išgirstas pomirtiniame gyvenime, kuris buvo jo religinių įsitikinimų sistemos dalis.
„Tai iš tikrųjų parašyta ant jo karsto – tai buvo tai, ko jis norėjo, – sako profesorė Fletcher. – Tam tikra prasme mums pavyko įgyvendinti šį norą“.
Kaip buvo pakalbintas Nesyamunas
Žmonių balsinis traktas yra ertmė, kurioje filtruojamas garsas. Garsas sukuriamas gerklose – tačiau mes jį girdime tik tada, kai jis pereina per balsinį traktą. Norint nukopijuoti Nesyamuno balsinio trakto skleidžiamą garsą, tikslūs jo matmenys buvo atkurti 3D formatu.
Šis procesas įmanomas tik tada, kai žmogaus balso trakto minkštieji audiniai yra pakankamai gerai išlikę. Nesyamuno atveju tai, kad jo mumifikuotas kūnas buvo gerai išsilaikęs, buvo didelis privalumas.
Kompiuteriniu tomografu atlikus skenavimus, buvo sukurtas trimatis Nesyamuno balsinis traktas, o jo garsas buvo sugeneruotas panaudojus dirbtinį gerklų garsą – metodą, dažnai naudojamą šiuolaikinėse balso sintezavimo sistemose.
Kitas tyrėjų žingsnis bus kompiuterinių modelių panaudojimas – tai leistų sugeneruoti žodžius ir susieti šiuos į sakinius, – teigia profesorė Fletcher. „Tikimės, kad galėsime sukurti versiją to, ką jis būtų kalbėjęs šventykloje Karnake“, – sako ji.
Kas buvo Nesyamunas?
Nesyamunas buvo Amuno (Amono) šventyklos, esančios Karnako komplekse Tėbuose (šiuolaikinis Luksoras), žynys.
Jis buvo waab žynys – o tai reiškė, kad jis buvo pasiekęs tam tikrą apsivalymo lygį, todėl jam buvo leidžiama priartėti prie Amuno statulos, laikomos itin šventoje vidinėje šventyklos dalyje.
Tyrimai atskleidė, kad Nesyamunas kentėjo nuo dantenų ligų ir stipriai gendančių dantų. Manoma, kad jis mirė sulaukęs penkiasdešimties, galimai po sunkios alerginės reakcijos.
Kaip vienintelė mumija, datuojama Ramzio XI periodu, Nesyamunas pateikia daug vertingų įžvalgų apie audringą laikmetį, mokslinė jo palaikų analizė padeda geriau suprasti senovės Egiptą.
Mumifikuoti žynio palaikai šiuo metu eksponuojami Lidso muziejuje.
