Rusijoje aptikti „skitų amazonių“ kapai - tai labai retas radinys ()
Pietiniame Ostrogožske dirbantys rusų archeologai pranešė, kad aptiko kelis pilkapius, kurie, manoma, priklauso „skitų amazonėms“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2019 lauko tyrimų metu Dono archeologinė ekspedicija, inicijuota Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto ir vykdoma Valerijaus Guliajevo, atliko 19 pilkapių, pirmąkart aptiktų 2000 m., kasinėjimus.
Ekspedicijos darbai prie pilkapių buvo vykdomi nuo 2010 m., o šiemet pilkapyje, pažymėtame devintuoju numeriu, buvo aptikti ketveri palaikai, priklausę skirtingo amžiaus ir socialinės padėties moterims. Ekspedicija pažymėjo, kad kadaise senovėje devintasis pilkapis buvo apiplėštas – bet tik šiaurinė jo dalis.
„Tokios amazonės buvo paplitęs skitų kultūros reiškinys, bet daugmaž 11 kapų, kuriuose buvo palaidotos jaunos ginkluotos moterys, aptikome tik per paskutinįjį mūsų ekspedicijos dešimtmetį, – pranešime spaudai cituojamas V.Guliajevas. – Joms buvo supilti atskiri pilkapiai, o taip pat matome visų laidojimų apeigų, paprastai taikytų vyrams, ženklus“.
Tačiau mokslininkas sako, kad tai pirmas kartas, kai aptinkami kapai, kuriame palaidotų amazonių amžius taip skiriasi.
Vienoje pilkapio dalyje buvo rasti dveji palaikai: viena moteris buvo maždaug 20-25 metų, kita – 12-13 metų paauglė. Abi palaidotos su daugiau nei 30 geležinių strėlių antgalių, paukščio formos geležiniu kabliu, arklio pakinktais, geležiniais peiliais, degtais indais ir daugybe gyvūnų kaulų.
Radiniai datuojami antruoju ar trečiuoju IV a.pr.m.e. ketvirčiu.
Šie radiniai leidžia manyti, kad čia palaidotos moterys buvo „amazonės – moterys karžygės, egzistavusios skitų epochos metu tarp rytų Europos iranėnų klajoklių ir pusiau klajoklių genčių“, rašoma pranešime.
Daugiau palaikų buvo aptikta pietinėje ir vakarinėje pilkapio dalyse, kur „mirusieji buvo paguldyti į medinius namelius, dengtus velėna, o jų galvos gulėjo ant iš žemės suformuotų „pagalvių“, taip pat apaugusių žole“.
Pirmoji moteris, pavadinta „individu nr.1“, buvo maždaug 40-50 metų ir palaidota su įmantriu galvos apdangalu, pagamintu iš „štampuotų aukso plokštelių su gėlių ornamentais“ ir „žiedais su amforos formos pakabukais“. Ekspedicijos nariai pažymi, kad tokie galvos apdangalai buvo vadinami kalafais (angl. calafs arba calathos) ir randami tik turtingiausiuose -„karališkuose“ – skitų pilkapiuose.
Pranešime spaudai pažymima, kad vyresnio amžiaus moters palaikų atradimas ypatingas ir tuo, kad skitų moters gyvenimo vidutinė trukmė tuo metu buvo 30-35 metų.
Antroji moteris, nurodoma kaip „individas nr.2“, buvo jaunesnė ir kaip tik 30-35 metų. Ji buvo palaidota vadinamąja „raitelio poza“, išlenktomis pražergtomis kojomis. Remiantis antropologiniais tyrimais, norint palaidoti tokioje simbolinėje padėtyje, turėjo būti perpjautos kojų sausgyslės, pastebi mokslininkai.
Prie kairiojo jos peties buvo užkastas bronzinis veidrodis, dvi ietys ir apyrankė iš stiklinių karoliukų. Prie moters kojų rasta smilkyklė ir juodai lakuotas vienarankis kantharos – puodelis, skirtas vynui ir naudotas aukoms bei ritualams. Pastarasis radinys datuojamas antruoju IV a.pr.m.e ketvirčiu.
Instituto svetainėje „devintasis pilkapis“ vadinamas „unikaliu atradimu“ – nes didžioji dauguma skitų pilikapių regione buvo išplėšti.
Parengta pagal „CTV News“.
