Surikatos - tai maži plėšrūs Afrikos pietuose gyvenantys mangustinių šeimos gyvūnai. Juokingai atrodančias ant dviejų kojų stovinčias surikatas mėgsta dokumentinių filmų kūrėjai, todėl šis gyvūnas yra itin lengvai atpažįstamas. Tačiau štai ko apie jį nežinojote - surikatos turi akinius nuo saulės.

Surikatos yra vieni bendruomeniškiausių žinduolių gyvūnų karalystėje. Jos gyvena 20-50 individų grupėse ir susitelkusios gali apsiginti net nuo tokių didelių plėšrūnų kaip šakalai. Didelėje šeimose itin ryškus vaidmenų pasidalijimas. Tikriausiai jums atmintyje iš karto iškilo ant galinių kojų stovinčios surikatos vaizdas - taip vienas sargybinis saugoja ėdančią ar miegančią šeimą.

Surikatos gyvena dykumose - jas sutiksite besikasančias į Namibo ir Kalahario smėlį. Tai - labai atviros vietos, kuriose mažoms surikatoms tikrai nėra saugu. Jas medžioja ne tik šakalai, bet ir ereliai. Taigi, tas sargybinio vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Surikata erelį gali pastebėti didesniu nei 300 metrų atstumu - tai suteikia pakankamai daug laiko visiems pasislėpti urveliuose. Plėšrūną pastebėjęs sargybinis apie tai praneša balsu - mokslininkai išskiria net šešis skirtingus perspėjimo apie plėšrūną signalus. Skirtingi signalai naudojami pranešti apie atskrendančią (aukštas, vidutinis ir žemas pavojaus lygis) bei atbėgančią (vėlgi, aukštas, vidutinis ir žemas pavojaus lygis) grėsmę.

Akinanti dykumos saulė gerokai apribotų surikatos galimybes žvalgytis aplink. Tačiau šie gyvūnai yra prisitaikę - tie tamsaus kailio lopeliai aplink akis sumažina atspindžius (nes tas kailis neblizga) ir veikia tarsi savotiški akiniai nuo saulės.

Žmonėms surikatos atrodo labai mielos, tačiau, kaip daugelio laukinių gyvūnų, naminiais augintiniais jų nepaversi. Daug kas bandė, tačiau jos yra agresyvios, puldinėja žmones (ypač nepažįstamus) ir sunkiai išgyvena be gentainių. Negalima pamiršti to, kad surikatos - itin socialūs gyvūnai. Tiesa, laisvėje jos žmonių nebijo. Kartais jos pasilipa ant gulinčių dokumentinių filmų operatorių galvų, kad geriau apžvelgtų aplinką.

Nors dokumentinių filmų kūrėjams labai patinka kadrai, kuriuose - jaunikliais besirūpinančios surikators, realybė yra šiek tiek kitokia. Surikatų grupėje įprastai yra dominuojanti pora - patinas ir patelė. Kartais, kai stinga maisto ar grupė tampa per didele, kitų gentainių palikuonys yra papjaunami arba išvaromi kartu su mamomis. Tiesą sakant, net surikatų poravimasis yra šiek tiek keistas - patinas ir patelė kovoja, kol patelė pralaimi ir pasiduoda.

Surikatos minta vabzdžiais, graužikais ir mažais ropliais. Jos yra atsparios kai kurių skorpionų nuodams, tačiau vis tiek vengia jų įgėlimo - mokslininkai užfiksavo, kaip patelės moko jauniklius nutraukti ir išmesti skorpiono geluonį. Surikatos dažnai ėda ir nuodingas gyvates, tačiau tai gali būti rizikinga - kartais surikatos žūva nuo nuodingų gyvačių įgėlimo.

Surikatos nėra nykstantys gyvūnai. Tiesą sakant, mokslininkai nesijaudina dėl jų išlikimo. Jos gyvena ten, kur žmonių mažai, todėl jų buveinė bent jau kol kas nenyksta. Ėdesio surikatoms taip pat netrūksta. Viskas gali pasikeisti su klimato kaita, tačiau bent jau dabar grėsmė jų išnykimui neįžvelgiama.

Komentarai ()