2019 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad mokslininkai atrado naują hibridinį virusą, kuris atsirado susiliejus šikšnosparnių koronavirusui su nežinomos kilmės koronavirusu. Manoma, kad pirmą kartą į žmogaus organizmą šis naujas virusas pateko Uhano maisto turguje.

Virusui ėmus plisti, žmonės be abejonės apėmė panika. Mokslininkai dar nežinojo, kokių priemonių reikia imtis, taip pat, kaip greitai šis virusas plinta. Vasario 7d. duomenimis, visame pasaulyje šiuo virusu apsikrėtusių žmonių yra daugiau nei 31 000, o nuo jo mirė 638 asmenys.

Dėl kilusios panikos žmonės ėmė masiškai pirkti apsaugines kaukes, o dauguma maršrutų per Kiniją buvo uždaryti. Pasaulį virusas gąsdina iki šiol – tačiau pasirodo, jis vis dar neturi oficialaus pavadinimo.

Kaip kuriami virusų pavadinimai?

Kol kas naujojo koronaviruso pavadinimas yra 2019-nCoV. Reikia pripažinti, ne visiems lengvai įsimenamas. Būtent dėl to šį virusą žmonės vadina tiesio Uhano koronavirusu, Kinijos koronavirusu – o kai kurie tiesiog naujuoju koronavirusu. Tačiau tokie pavadinimai nėra ir niekada nebus oficialūs.

Terminas yra labai platus, kadangi į jį patenka daugybė skirtingų virusų rūšių. Žinoma, šiuo metu, kai mokslininkai bando rasti vaistą, pavadinimas nėra pats svarbiausias dalykas – tačiau ilgainiui jį vis tiek reikės sugalvoti.

XX a. virusus medžiojantys mokslininkai savo atradimus pavadindavo tiesiog pagal geografinę vietovę, pavyzdžiui: Ispaniškasis gripas, Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, Laimo liga, pavadinta pagal miestą Konektikute ir Ebola, pavadinta pagal netoli tekėjusią upę tokiu pačiu pavadinimu.

Šie virusų pavadinimai visiems laikams susiejo tam tikras pasaulio vietas su baisiomis ligomis. Dabar nuvažiavę į Laimo miestelį, turbūt visada prisiminsime Laimo ligą, kuria galima apsikrėsti įsisiurbus erkei. Be to, nors ligoms ir buvo duoti pavadinimai pagal geografinę vietovę, dar nereiškia, kad tas virusas iš tiesų kilo iš ten. Štai 2019 metais dėl kiaulių gripo Egipte buvo žudomo kiaulės – nors vėliau paaiškėjo, kad virusas plinta ne per kiaules.

Kitaip sakant, tokie pavadinimai ne tik gali klaidinti, bet tuo pačiu ir niekam nepatinka būti siejamu su šlykščiu virusu – dėl to pavadinimo parinkimas tampa sudėtingu dar ir dėl politinių procesų.

Specialios taisyklės

Naujam virusui Pasaulio sveiktos organizacija (PSO) šiuo metu naudoja neutralų pavadinimą 2019-nCoV. Jį yra gana nesunku iššifruoti: 2019 be abejonės reiškia metus, kada virusas pirmą kartą buvo aptiktas, o nCoV paprasčiausiai reiškia naujasis koronavirusas (angl. novel coronavirus). Korona tuo tarpu reiškia į karūnos smaigalius panašias struktūras, kurios randamos koronavirusuose (į šią grupę patenka MERS ir SARS).

Tiesa, šis pavadinimas vis tiek gali klaidinti. Kadangi virusas aptiktas 2019 metų pabaigoje – daugiausia naujienų apie jį vis tiek girdime 2020 metais. Tai dar labiau gali klaidinti žmones ateityje, ypač jei šis virusas kada nors sugrįš. Būtent dėl to Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas (ICTV) jau anksčiau subūrė grupę mokslininkų, kurie kartu su PSO sugalvotų oficialius pavadinimus virusams.

2015 metais PSO sukūrė yra specialias taisykles, kurių turi būti laikomasi kuriant pavadinimus virusams. Šiose taisyklėse nerekomenduojama virusų vadinti pagal geografines vietovių pavadinimus, žmonių vardus ir pavardes, gyvūnų rūšis, ar tam tikrų kultūrinių objektų pavadinimus.

Taip pat nevartotini terminai, kurie kelia nepagrįsta baimę, pavyzdžiui: nežinomas, mirtinas ar epideminis virusas. PSO nori vartoti tokius terminus, kurie apibūdintų simptomus, amžiaus grupes, kurias labiausiai paveikia, laiką, kiek trunka liga ir per kiek laiko galima apsikrėsti, pavyzdžiui: kvėpavimo takų, vaikų ar nėščių moterų, ūminis, trumpalaikis virusas ir t.t.

Kartais dar naudojami ir kitokie identifikatoriai, pavyzdžiui: alfa, beta, a. b, I, II, III, 1, 2. Žinoma, kai kurie pagal tokias taisykles sukurti pavadinimai gali būti ir labai ilgi, todėl reikia įvertinti ir kokį akronimą tai sudaro. Svarbiausia, kad būtų išvengta įžeidžiančių terminų.

Štai pavyzdžiui SARS reiškia „sunkus ūminis respiracinis sindromas“ (angl. severe acute respiratory syndrome) ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis pavadinimas puikiai atitinka visas taisykles, tačiau SARS buvo labai netoli trumpinio SAR – taip vadinami Kinijos specialieji administraciniai regionai (angl. Special administrative regions of China).

„Kinija gana stipriai kentėjo dėl šio pavadinimo. Nes nors virusas ir kilo Kinijoje, šalies valdžia nenorėjo, kad šalis būtų siejama su šiuo virusu“, – teigia STAT portalo sveikatos žurnalistė Helen Branswell.

Ar MERS atitinka reikalavimus?

Be naujojo koronaviruso, paskutinis virusas, kurį reikėjo pavadinti, buvo MERS – Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (angl. Middle East respiratory syndrome). Pirmą kartą jis buvo aptiktas Saudo Arabijoje 2012 metais ir pirmojoje viruso pavadinimo versijoje buvo šios šalies inicialai.

Saudo Arabijos valdžia dėl to, žinoma, buvo nepatenkinta. Todėl prireikė dar penkių mėnesių, kol galiausiai ICTV kartu su PSO sugalvojo pavadinimą, tinkantį tiek jiems, tiek šalies valdžiai. Tiesa, dabar PSO MERS ima kaip pavyzdį, kokio pavadinimo reikėtų vengti – nes jo pavadinime yra nuoroda į geografinę vietovę.

Virusologas Raoulas de Grootas, kuris buvo išrinktas į grupę, kūrusią MERS pavadinimą, teigia, kad su naujuoju koronavirusu viskas vyks daug greičiau, nei iki šiol. R. de Grootas sako, kad virusus studijuoja jau 40 metų, bet 2019-nCoV plitimo greitis jį šokiravo. Jis taip pat pamini, kad kai pirmą kartą pradėjo studijuoti virusus, koronavirusai buvo laikomi nepavojingais – ir dėl to į juos nebuvo kreipiama daug dėmesio.

Buvo manoma, kad šie virusai apkrečia tik gyvūnus – ir tik SARS bei MERS atvejais pasidarė aišku, kad koronavirusai tapo pavojingi ir žmonėms.

Parengta pagal „The Atlantic“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()