Galia tokia, kad konkurentus lenkia net 4 kartus – „Equipmake“ skelbia pagaminusi patį galingiausią elektrinį variklį pasaulyje ir tai gali iš esmės pakeisti elektromobilių sektorių

Nu tobulėjimas pirmyn aišku šaunu, bet kad ne elektros variklis yra tas butelio kakliukas ribojantis elektromobilių plėtrą.

Ta prasme nėra nei prototipo, o jau tesla killeris el variklių srityje atsirado? Nors aš net neabejojų, kad ant popieriaus skaičiai neprieštarauja fizikai ir žinau kaip tą padaryti. Tereikia atspausdinti pakaitom plonais sluoksniais statorių iš magnetolaidžio tokio kaip permalojus ir izoliatoriaus kokionors pvz silicio pagrindu, kažkokios keramikos ar panašiai ir tokį motorą greit sukti kaip čia rašo iki 30kRPM, galia bus pasiekta ne per sukimo momentą, o per apsukas. Dar tinka koksnors patobulintas feritas statoriui ir manau spausdinasi tokios mežiagos neblogai. Paskui per reduktorių sumažins apsukas iki reikiamų. Bet problema gali būti su guoliais.

nu jo - "sukure" tik man idomu visokiu reduktoriu, papildomu ausinimo sistemu, kokiu nors tepalinio spaudimo hidrauliniu guoliu sistemu svori iskaiciavo ar nelabai? apsukos irgi daug geriau, kai buna labiau pritaikytos prie realiu apsuku naudojime. tada momentines reakcijos laikai geresni. nebuna visokiu uzdelsimu.

Matai, jei nepaminėsi "Tesla", niekas neparašys apie tave. Nu tai Tesla žudikas - spausdinimo popierius. Tesla žudikas - tamponai.

Cia kaip su mobilkom - flagmanu zudiku zudikas..

Ar tikrai reikia mažernio ir galingesni motoro? Spauzdinimas nėra masinės gamybos technologija ir nifiga nebus, brangu, beprotiškai lėta.

Na taip brangu bet galima atpiginti, jei paraleliai gali paleisti 10-100 lazerinių miltelinių spausdintuvų kurių kiekvieno viduj bus po 20 spausdinamų detalių, jei jau kalbam apie gamybą. Kitas būdas aukštadažnio magnetolaidžio yra feritas, jis gali būti liejamas arba spausdinamas, bet jis labai neatsparus mechaniniam poveikiui, trapus kaip stiklas. Labai plonom plokštelėm spausdinti būtu patvaresnis ir efektyvesnis statorius. Spausdinti arba kita egzotinę medžiagą ir technologiją naudotiti reikia tik statoriui, visos kitos detalės gali būti gaminamos tradiciškai pvz liejant.

bet tada reikes surinkimo, jei gamint tradiciskai. numatyt papildomai konstrukcija surinkimui. spausdinimo privalumas - gali atspausdint iskart ka reikia pilnai surinkta. panasiai kaip mikruskes gamina - vientisas nedalomas gaminys. o palygink kur detales isdestytos platoje - po viena atskirai - 95-99% uzima pati plata ir detaliu isardomi sujungimai... gal variklyje ir ne taip akivaizdu, bet cia visgi spausdinimo metodo privalumas. minusai - klaidos sunkiai istaisomos... faktiskai vienkartiniai gaminiai. bet jei ziuret pvz i gamta - kokybiskiausi dalykai - viskas dazniausiai paremta ant vienkartiniu gaminiu tradiciskai - masiniu stampavimu - dauginasi tik primityvesnes formos. vadinas procesas visgi turi perspektyvu...

Labai plonos plokštelės yra valcuojamos poto iškertama forma štampavimo budu, taipat ir forma suteikiama, kiekis yra tonom skaičiuojamas, ne vienetais per valandą. Spauszdinimas yra beprotiškao lėtas palyginus su kitais metodais, panaudojimas galimas tik ten kur butu neįmanoma kitais metodais suformuoti, dažniausia sudėtingu vidinių ertmių, bet tas sudėtingumas yra labai sudėtingas, labai mažo diametro keistos formos skylės, ar panašiai. Nes didesnės ertmės be vargo formuojamos išcentrinio liejimo merodu. Beto metalo spausdinimas turi ir labai daug trūkumų, kad ir ertmė bus užpildyta multeliais kurių antrą kart nepanaudosi, o ir kartias iškrapštyt sudėtinga. Žodžių baikit spangt jei neturit supratimo. Tai yra labai brangus ir sudėtingas prototipų gamybos procesas su labai dideliais trūkumias. Ar labai mėgstade miltelinių budu pagamintus santechnikos vožtuvus ir kitus fotingus kurie trupa kaip išsmėlio padaryti.

Kai produktas tik kuriamas spausdinimas net labai gerai - nereikia ruošti liejimo formų, brūžint dilde kol kelmas pavirs varikliu etc :)