Anksčiau didžiausi visuomenės priešai buvo jie – mafijos smogikai, narkotikų platintojai, nelegalai iš trečiojo pasaulio, netikrų „Gucci“ rankinių pardavėjai. Šiomis dienomis Italijoje priešo įvaizdis pasikeitė iš esmės. Municipalinė policija, ginkluoti karabinieriai parkuose ir pliažuose vaikosi pavasario šilumos išsiilgusias šeimas. Karo stovis? Beveik: kontrolės postai greitkeliuose, vakariniai reidai aikštėse, perspėjimai, baudos, rūstūs pareigūnų žvilgsniai.

Didžiausia pandemijos prevencijos problema Italijoje yra ši: sustabdyti žmonių judėjimą. Paskutinės šiokios tokios laisvės erdvės iki sekmadienio buvo miestų parkai, tačiau vyriausybė nutarė uždaryti ir juos. Bet ne visus: Romoje yra milžiniško ploto parkų, kurių apjuosti tvora ir užrakinti paprasčiausiai neįmanoma.

Arba pajūrio miestų paplūdimiai – juos izoliuoti irgi ne visur techniškai pavyktų. Pavasariškos šilumos dekretais uždrausti taip pat neįmanoma: vakar Romoje spindėjo saulė, termometrai šoktelėjo iki beveik vasariškos 22 laipsnių šilumos. Pareigūnams darbo užteko: pajūryje policija gaudė užsimaniusius pasideginti, o atviruose miesto parkuose – pabandžiusius išsitiesti ant žalios vejos.

Italijos sostinėje policija vakar gatvėse stabdė ir tikrino tūkstančius. 4275 asmenys gavo 206 eurų dydžio baudas, keli tūkstančiai įspėti. Žiauriausiai tikrintas Italijos miestas buvo Udinė: čia iš 1500 patikrintų asmenų nubausta 780.

Kuo rizikuoja Italijoje tas, kuris išeina iš namų? Rizikuoja tiesiog gatvėje būti sustabdytas policijos arba karabinierių. Pirmasis pareigūnų klausimas bus toks: „Pateikite savo judėjimo rašytinę deklaraciją!“ Tai specialus karantino dokumentas, be kurio Italijoje išeiti iš namų neturi teisės niekas. Jame reikia nurodyti savo asmens duomenis, namų adresą, telefono numerį, pabraukti vieną iš keturių leidžiamų judėjimo motyvų: a) neatidėliotini darbo reikalai, b) asmeninė būtinumo judėti situacija, c) sveikatos problematika, d) grįžimas į gyvenamąją vietą.

Tačiau pabraukti vieną iš šių punktų neužtenka, apatinėse eilutėse būtina paaiškinti konkrečius dalykus – kur, pas ką, kokiu tikslu išvykstama. Klysta tie, kurie įsivaizduoja, kad popierinė deklaracija yra savotiškas leidimas judėti. Policijos pareigūnai ne tik perskaito dokumentą, pasirašo, bet ir vietoje tikrina pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, gali pasiteirauti, koks yra darbovietės adresas arba paprašyti pateikti į darbą iškvietusio įmonės vadovo pavardę.

Pasitaiko ir priešingų atvejų, ypač mažesniuose miestuose – griežtas karantino judėjimo taisykles pareigūnai traktuoja kaip komendanto valandą, bando riboti bet kokį žmonių judėjimą ir teises nusipirkti maisto, rūkalų, užsukti į spaudos kioską.

Pandemija Italijoje apvertė aukštyn kojomis kai kurias įprastinių prievolių ir teisių sąvokas bei jų galiojimą. Pavyzdžiui, Romoje situacija šiuo metu yra neįprasta: oficialiu potvarkiu nutraukiama kontrolierių veikla viešajame transporte, išskyrus metro. Kitaip tariant, važiuoti autobusu galima nemokamai, baudos negresia. Mokamos parkavimo zonos taip pat tapo nemokamos – pažeidėjų kontrolė nutraukta. Kita vertus, išeiti pasivaikščioti be „bilieto“ – asmeninės judėjimo deklaracijos – negalima.

Savaime aišku, – pažeidėjų ir įvairaus plauko gudruolių netrūksta. Įsimylėjęs vaikinas į deklaraciją įrašė „išvykimą pas mylimą merginą“. Nubaustas. Apsipirkti iš savo savivaldybės ribų išvykęs gurmė parašė: „Vykstu į pajūrio turgų pirkti šviežios žuvies.“ Nubaustas. Sportinį dviratį mynęs vyras deklaravo: „Ruošiuosi triatlono varžyboms.“ Nubaustas. Moteris šeštą kartą išvedė į paplūdimį pavedžioti šuniuką ir pateikė dviejų dienų senumo deklaraciją. Nubausta. Beje, šuo koronaviruso pandemijos dienomis yra ne šiaip amžinai ištikimas žmogaus draugas. Keturkojis tapo savotišku nebaudžiamo pasivaikščiojimo garantu.

Šių eilučių autorių vakar gatvėje sustabdė garbaus amžiaus vyriškis ir pasilabinęs pasiūlė keistą sandėrį: „Matau, kad jūsų šunelis – nepiktas. Ar galėtumėte man paskolinti pusvalandžiui? Sumokėsiu.“ Vėliau patikslino, kad nepokštauja, ne: „Aš neturiu interneto, nežinau, kur gauti tą ministerijos deklaracijos blanką. Labai norėčiau pasivaikščioti, bet labai bijau, kad mane gali sustabdyti pareigūnai ir pareikalauti deklaracijos.“

Pareigūnai tikrina ne tik išėjusius gurkštelėti tyro oro. Nors barai uždaryti, tačiau kai kurie savininkai pradėjo gudrauti: prekiauja cigaretėmis – šitai nedraudžiama, bet patyliukais suplaka kokteilį, pasiūlo aperityvą, puodelį espreso. Dažnas toks vaizdas: finansinės gvardijos pareigūnas klausia tokio pusiau atidaryto baro savininko ar jis teikia kokias nors su maistu ir gėrimais susijusias paslaugas. Išgirdęs atsakymą „ne“ eina prie baro ir randa įjungtą, karštą espreso kavos aparatą. Bauda ir prekybinės licencijos sustabdymas neribotam laikui.

Italijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai vis dažniau reiškia nerimą, kad premjero dekretu įteisintas popierinių deklaracijų režimas nėra pakankamai efektinga priemonė siekiant apriboti žmonių judėjimą didesniuose miestuose. Tačiau vyriausybės vadovas Giuseppe Conte vakar pasakė aiškiai: „Kol kas naujų draudimų nebus. Laikykimės tų, kurie jau galioja.“

Komentarai (9)