Blogai veikia tautiečius ta izoliacija: vieni dėl atimtos galimybės dar kur nors nukeliauti ir ko nors užkrečiamo parvežti nerimsta, kiti pergyvena dėl greitai nykstančio tualetinio popieriaus ir grikių asortimento parduotuvėse, treti paniškai „skrolina“ socialinių tinklų ir abejotinų tinklapių gąsdinančią informaciją ir toliau platina ją socialiniuose tinkluose, (nors patys rankų taip ir neplauna), o dar vieni neima į galvą nieko ir platina užkratą.

Verslas laidoja savo pelną, kažkas jau laidoja savo verslą, moterys laidoja svajones apie atnaujintas šukuosenas, specialistai – galimybes nuvykti į konferencijas pasitobulinti, suplanavę atostogas – laidoja savo atostogas.

Bet esmė visų šitų „laidotuvių“ – išvengti tikrų laidotuvių – mūsų kaimynų ir artimųjų. Taip, priemonės griežtos, bet reikalingos, tik (mano asmenine nuomone) pavėluotos. Padėti tautiečiams palaidoti atostogas reikėjo kur kas anksčiau, dar vasario mėnesį – mikliai uždrausti keliones į šalis, kur nustatytas bent vienas infekcijos atvejis. Ribojimas judėjimo ir kontaktavimo yra gyvybiškai būtinas, nes, kaip matome, vienas iš pagrindinių pašalinių šio viruso simptomų – nenumaldomas noras keliauti kuo didesniais atstumais visu įmanomu transportu. Todėl ir taikoma izoliacija ir karantinas.

Bet visur yra savo pliusų. Pagrindinis pandemijos pliusas – treniruotė ir budrumo patikrinimas. Taip, kaip elgiamės antrąją kovo savaitę bijodami „coronos“, turėtume elgtis kiekvienos gripo epidemijos metu. O mes atsipalaidavome. Senai karo nebuvo, kaip mėgsta sakyti vienas tinklaraštininkas. O dabar galimybė pagyventi antivakserių ir naturopatų siūlomame pasaulyje – nei vakcinos, nei galimybių gydyti, tik higiena ir natūrali atranka.

Bet ir izoliacija, ir karantinas nėra toks jau blogas reikalas. Ypač mūsų tautiečiams, kurie ir šiaip ypatingo noro bendrauti nerodo. Ne, į darbą, parduotuves, bažnyčias, prekybos centrus ir kabakus vaikščioti mes mėgstame, bet dažniausiai vieni arba mažomis grupelėmis, atsikratę šeimos narių. Ir tą „malonumą“ iš mūsų atėmė. Užtat sudaromos galimybės tobulėti ir darbdaviams, ir pramogų verslui, ir kulto tarnams, ir pedagogams, ir šeimos santykiams.

Nuotolinis darbas. Taip, suprantu, kad staklių ar įrangos kepenų transplantacijai namo nesineši. Bet visi vadybiniai, pardavimo, IT darbai tikrai gali būti didesniu ar mažesniu mastu dirbami iš namų. Ir daugelis kontorų tą darė jau ir anksčiau, teliko padidinti apimtis ir prisijungti tiems, kas atsiliko.

Nuotolinis mokslas. Dar lengviau ir dar daugiau patirties Lietuvoje ir pasaulyje. Taip, suderinti visas „papierkas“ su ŠMSM bus sunku, bet realiai mokyti vaikus – ne. Jei Vilniaus universitetas tą sugeba padaryti, kodėl negali padaryti pagrindinės mokyklos? Ir nereikės aukoti vasaros atostogų.

Nuotolinės pramogos. Jau yra. Mamytės ar tėveliai su savo atžalomis jau gali naršyti ir virtualiai aplankyti tuziną muziejų ir parodų, kaip užsienyje, taip ir Lietuvoje. Nacionalinė filharmonija siūlo savo repertuaro pasiklausyti nuotoliniu būdų, nacionalinis transliuotojas irgi neatsilieka. Paskaityti vakare nemokamai dalinamų elektroninių knygų irgi visos galimybės. Ir naktį, sumigdžius vaikus, puikios galimybės virtualiai pasinerti į klubų gyvenimą: pavyzdžiui, Lofto klubas žada visus koncertus „streaminti“ gyvai. Tad nezirskime. Tai, kad pasiklausysite muzikos neišgėrę karšto šokolado operhouse ar ledinio kokteilio klube – ne bėda.

Sportas – pats sportuoju namuose ir nesuprantu, kodėl kiti negali.

Bažnyčios. Labai jautri tema, dėl kurios nuolat būnu apkaltinamas nejautrumu. Bet sutikite, užvežti kartu su duona bei kruopomis močiutei savo kompiuterį ir palesti mišių transliaciją iš jos mėgstamos bažnyčios nekainuoja nieko. Apart nenoro skirti dėmesio močiutei, naudotis technika ir sveiku protu.

Maistas. Šluojami produktai nuo lentynų greičiausiai nuguls lentynose namuose. Nes maisto parduotuvės dirbs, ir noras įsigyti šviežios dešros ar agurko nugalės nenorą valgyti tuos pačius grikius. Tad nemokamas verslo pasiūlymas labdaros organizacijoms: po gero ketvirčio paskelbkite akciją – renkame „coronos“ užkrėstą maistą – ir pravažiuokite su Maisto banko mikriuku po kiemus. Surinksite metų atsargas.

Šeima. Tų dviejų savaičių be mokyklos ar darželio nevertinkite kaip prarastų galimybių padirbėti ir užsidirbti. Vertinkite jas kaip padovanotas galimybes pabūti kartu. Skirkite dėmesį vaikams ir šeimai. Pagaliau, padarykite pamokas kartu su vaiku, išmokykite dukrą važiuoti dviračiu, o iš sūnaus išmokite visus Fortnite šokio judesiukus.

Izoliacija nėra primygtinis buvimas namuose (nebent Jūs jau sergate). Izoliacija yra nebendravimas su kitais žmonėmis ir jų kūnų skysčiais arba skysčių likučiais. Socialinė distancija – bent du metrai nuo kitų žmonių ir maksimaliai vengti kažkieno jau čiupinėto paviršiaus, baldo ar indo. Net atsiskaitymai grynais vengtini, nes tikrai kažkas jau skaičiavo banknotus savo paseilėtais pirštais.

Todėl miškas, pažintiniai takai, parkai ir grynas oras yra ne tik nedraudžiami, bet ir sveikintini... norėjau rašyti aš dar sekmadienio ryte, bet popiet nuėjau iki Vingio parko. Sakote karantinas ir izoliacija? Jie negirdėjo. Mielosios mamytės. Žaidimų aikštelės, sūpynės, karstyklės, turėklai, išnuomotų mašinyčių rankenos – ne jūsų atžalų draugai. O „buvimas gamtoje su vaiku“ tai nėra kavytės gurkšnojimas saulėkaitoje plepant su likimo drauge, kai penki vaikai tuo metu vienas kitą maitina sausainukais. Tomis pačiomis murzinimos rankytėmis, kuriomis bando užsiropšti ant čiuožyklos. Tai būtų sveikintinas elgesys ne pandemijos metu, bet dabar – tai galimas mirties nuosprendis atžalų močiutei. Vaikas sirgs lengvai, pagal dabartinę tyrimų atlikimo tvarką niekas jam to viruso nenustatys, o močiutė...

O štai lakstymas, bėgiojimas, krykštavimas ir bendravimas su mama ir tėčiu nečiupinėjant neaiškių paviršių ir nesistumdant su kitais dešimčia vaikų ir suaugusiųjų – geras pasirinkimas. Atvažiavus į numatytą pasivaikščiojimo vietą matote jau stovinčias ten kelias mašinas – apsisukite ir važiuokite kitur. Tik nepamirškite grįžę „po gamtos“ palįsti po dušu ir kruopščiai išplauti rankas.

Dažnai pacientams, kuriems nepaisant blogos savijautos tyrimai nieko baisaus nerodo, o savijauta pagerėja dėka minimalių intervencijų, sakau: „Tai Jūsų kūnas tiesiog sako Jums – aš taip nebegaliu, palauk, sustok, nes bus blogai“. Ir šią izoliacijos situaciją vertinkime taip pat. Tiesiog sustokime, palaukime, nes kažkokios jėgos sako, kad kitaip bus blogai.

Bijokime protingai. Ieškokime pliusų visur, nes tikrai jų yra. Ir užtenka naršyti baubų, „tikrų“ receptų ir „tikrų“ istorijų apie šį virusą. Bet ir neigti realaus pavojaus negalime, nes taip arti bedugnės dar nesame buvę.

P.S. Grįžtant prie paviršių čiupinėjimo. Įsivaizduokite, kad ant bet kokio daikto ar paviršiaus, prie kurio Jūs ar Jūsų vaikas tiesia ranką, ką tik sėdėjo ypač nemalonus bekelnis individas. Taip atrinksite „būtinus“ lietimui daiktus. Nesugebat – likite namuose.

Komentarai ()