Naujojo koronaviruso protrūkis jau vadinamas šimtmečio pandemija. Bet gali būti, kad vėliau teks kalbėti apie šimtmečio fiasko, „Statnews“ rašo prestižinio JAV Stanfordo universiteto medicinos, epidemiologijos ir visuomenės sveikatos profesorius Johnas Ioannidis. Jo teigimu, nors vis daugiau valstybių skelbia nacionalinį karantiną ir ragina piliečius vengti kontakto, šiuo metu net nežinoma, kiek žmonių yra užsikrėtę SARS-CoV-2, o tai reiškia, kad drakoniški suvaržymai gali būti neadekvatūs.

J.Ioannidis primena, kad daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, jau taiko radikalias kovos su naujuoju koronavirusu priemones. Uždaryti barai, restoranai, daug parduotuvių, varžomi žmonių susibūrimai.

Ekspertas tokius suvaržymus vadina drakoniškais ir juos bus linkęs pateisinti tik tokiu atveju, jei pandemija greitai išsikvėps – ar pati, ar būtent dėl tokių priemonių. Esą tada radikalūs valstybių uždarymai gal ir bus pateisinami.

„Tačiau kiek laiko turėtų būti taikomos tokios priemonės, jei pandemija, įveikdama visas kliūtis, toliau lakstys po pasaulį? Kaip sprendimų priėmėjai gali žinoti, ar jie gerina, ar blogina bendrąją situaciją?“ – klausia J.Ioannidis.

Anot jo, vakcinos ar paprastiems žmonėms prieinami vaistai gal ir gali būti sukurti greitai, bet juos reikia pagal taisykles išbandyti, tad rinkas tokie medikamentai pasiektų tik po kelių mėnesių ar net metų. O tai esą reiškia, kad ilgalaikio šalių uždarymo pasekmės gali būti neprognozuojamos.

J.Ioannidis čia pat pabrėžia, kad šiuo metu net jau surinkta ir renkama informacija apie virusu užsikrečiančių žmonių skaičių bei apskritai pandemijos evoliuciją yra „visiškai nepatikima“. Kodėl?

Neįmanoma patikrinti visų

Pirmoji problema – tai, kad iki šiol visame pasaulyje neatliekama tiek tyrimų dėl infekcijos, kiek būtų idealu (kita vertus, idealiausia – patikrinti visą žmoniją, o tai, žinoma, neįmanoma, – red.).

J.Ioannidis spėja, kad dėl to greičiausiai pražiopsoma ir dalis mirčių, ir didžioji dalis užsikrėtimų.

„Negana to, nežinome, ar infekcijų yra tris kartus, ar 300 kartų daugiau“, – pastebi mokslininkas.

Kaip Lietuvoje, taip ir kitur šiuo metu – prabėgus daugiau nei trims mėnesiams nuo protrūkio pradžios Kinijoje – nėra galimybių patikrinti labai daug žmonių.

Taip pat, žinoma, nėra ir patikimų duomenų, pagal kuriuos būtų galima bent apytiksliai nustatyti viruso paplitimą visuomenėje.

J.Ioannidis mano, kad toks „duomenų fiasko“ kaltas dėl „nepaprasto neapibrėžtumo“ kalbant apie riziką mirti susirgus COVID-19.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar kovo 3 dieną paskelbė, kad oficialus mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis – 3,4 proc. Tokia informacija, anot Stanfordo universiteto profesoriaus, kelia siaubą, bet yra bereikšmė.

Mat dažniausiai dėl infekcijos tikrinami jau tie asmenys, kuriems pasireiškia akivaizdūs simptomai ir kurie sunkiai serga.

O kadangi neįmanoma atlikti neriboto skaičiaus testų, toks savotiškas šališkumas ateityje turėtų būti dar akivaizdesnis.

Dramblys, kuris išsigando katės

Vienintelė vieta pasaulyje, kur buvo patikrinti absoliučiai visi, buvo kruizinis laivas „Diamond Princess“ ir karantinuoti jo keleiviai bei personalas.

Čia mirtingumo lygis buvo kiek didesnis nei 1 proc., bet laivu plaukė daugiausia senyvo amžiaus žmonės, kurie nuo ligos COVID-19 miršta dažniau.

J.Ioannidis suskaičiavo, kad mirtingumo tarp „Diamond Princess“ plaukusių asmenų rodiklius perkėlus į JAV ir atsižvelgus į šios šalies gyventojų pagal amžių struktūrą, paaiškėja, jog Amerikoje mirtingumo lygis siektų 0,125 proc.

Aišku, toks paskaičiavimas, vėlgi, paremtas itin mažu informacijos kiekiu – laive naujuoju koronavirusu užsikrėtė 712 žmonių, iš kurių aštuoni mirė.

Todėl mirtingumo rodiklio ribas JAV reiktų tolerantiškai išplėsti – nuo penkis kartus mažesnio (0,025 proc.) iki penkis kartus didesnio (0,625 proc.).

Taip pat įmanoma, kad dalis užsikrėtusių kruizinio laivo keleivių dar mirs. Reikėtų atsižvelgti ir į dar kelis faktorius. Todėl ribas galima dar išplėsti – esą JAV mirtingumo lygis siektų nuo 0,05 proc. iki 1 proc.

Kaip pabrėžia J.Ioannidis, būtent tai reiškia, kad turėtume atidžiau vertinti pareiškimus apie pandemijos pavojų ir veiksmus jai sustabdyti.

„Jei mirtingumo rodiklis siekia 0,05 proc., jis yra mažesnis nei sezoninio gripo. Ir jei taip yra, pasaulio uždarymas, kurio socialinės ir finansinės pasekmės potencialiai milžiniškos, gali būti visiškai iracionalus.

Įsivaizduokite, kad dramblį užpuola naminė katė, ir pasimetęs dramblys, bandydamas pabėgti nuo katės, netyčia nusiverčia nuo uolos ir užsimuša“, – tokią metaforą į pagalbą pasitelkia mokslininkas.

Mirtingumas priklauso nuo aplinkybių

Bet argi užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu mirtingumo rodikliai gali būti tokie maži? Yra nuomonių, kad tikrai ne – juk tik pažiūrėkite, kiek neproporcingai daug senolių miršta.

„Tačiau net vadinamųjų švelnių ir įprastą peršalimą sukeliančių koronavirusų, kurie žmonijai pažįstami jau kelis dešimtmečius, atveju mirtingumo rodikliai gali pasiekti 8 proc., jei infekcija atkeliauja į senelių namus“, – rašo J.Ioannidis, primindamas, kad taip buvo Italijoje.

Jis taip pat primena: tokiais „švelniais“ koronavirusais kasmet užsikrečia dešimtys milijonai žmonių. Iš visų amerikiečių, kurie kiekvieną žiemą pasigauna žemutinių kvėpavimo takų infekcijų, šiais koronavirusais užsikrečia 3–11 proc. žmonių.

Negana to, tokie „švelnūs“ koronavirusai kasmet visame pasaulyje beveik neabejotinai pražudo kelis tūkstančius žmonių.

Beveik, nes daugeliu atvejų neatliekami preciziški tyrimai, o mirtys, kad ir kaip nesmagiai skambėtų, nurašomos „gripo komplikacijoms“. Tokių pomirtinių verdiktų pasaulyje kasmet yra apie 60 milijonų.

Pasaulis jau yra išmokęs stebėti sezoninio gripo protrūkius ir skelbti jo epidemijas. Bet užsikrėtimas gripo virusu tik labai retai nustatomas laboratorijoje.

Pavyzdžiui, JAV šią žiemą buvo paimta 1,07 mln. mėginių dėl gripo, o teigiami atsakymai atėjo 222 tūkst. atvejų.

Tačiau tuo pat metu Amerikoje gripu ir panašiomis ligomis susirgo 36–51 mln. žmonių. Tik apytiksliai, nes kitaip beveik neįmanoma, skaičiuojama, kad tokios ligos nusinešė 22–55 tūkst. žmonių gyvybes.

J.Ioannidis vėl siūlo atkreipti dėmesį į didelį duomenų neapibrėžtumą. Anot jo, kiekvienais metais neretai taip ir lieka neaišku, ar mirtį nulėmė gripas, ar kiti virusai – pavyzdžiui, peršalimą sukeliantys koronavirusai.

„Be to, dažnais atvejais, kai žmonės miršta nuo virusinių patogenų, po skrodimo atrandamas daugiau nei vienas virusas ir dvigubos infekcijos. Patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu nebūtinai reiškia, kad būtent šis virusas visų pirma kaltas dėl paciento mirties“, – tvirtina epidemiologas.

Kaip skaityti statistiką

J.Ioannidis dar pasiūlo kompromisą – pasirinkti viduriuką ir įsivaizduoti, kad žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2, mirtingumas yra 0,3 proc. Taip pat – kad virusu užsikrės 1 proc., tarkime, JAV gyventojų.

Tai reikštų 3,3 mln. užsikrėtusių žmonių ir 10 tūkst. mirčių. Skaičius atrodo baisiai, bet kasmet būtent tokie ar panašūs rodikliai palaidojami mirčių „nuo gripo ir panašių ligų“ statistikoje.

„Jei nebūtume sužinoję apie naują virusą ir nebūtume tikrinę asmenų testais, bendras mirčių nuo „gripo ir panašių ligų“ skaičius šiais metais nebūtų išskirtinis.

Blogiausiu atveju būtume lyg tarp kitko pastebėję, kad šį sezoną gripas aršesnis nei paprastai. O žiniasklaida tam dėmesio būtų skyrusi ne daugiau nei dviejų pilkų NBA komandų rungtynėms“, – įsitikinęs J.Ioannidis.

Anot jo, yra nerimo, kad mirčių nuo šio koronaviruso skaičius augs, pavyzdžiui, taip: 70, 700, 7000, 700000. Yra ir daugiau tokių apokaliptinių spėliojimų, bet mokslininkas kartoja, kad mes tiesiog negalime žinoti, ar tai realistiški scenarijai, ar prasta mokslinė fantastika.

J.Ioannidis teigia, kad vertingiausia informacija šiuo metu būtų žinojimas, kaip plinta infekcija atsitiktine tvarka pasirinktame visuomenės gabalėlyje, kurį reikėtų tirti reguliariai ir taip išsiaiškinti, kiek naujų infekcijų fiksuojama. Deja, tokių duomenų nėra.

„Trūkstant duomenų, pasaulis skelbia apie ekstremalias socialinio atsiribojimo ir valstybių uždarymo priemones. Deja, mes nežinome, ar tokie suvaržymai veikia.

Pavyzdžiui, mokyklų uždarymai gali sumažinti infekcijos plitimą, bet jie gali ir pakenkti, jei vaikai kaip nors su kuo nors bendrauja – jei jie leidžia laiką su didelės rizikos grupėje esančiais seneliais, jei priverčia šeimą išlaikančius tėvus sėdėti namuose.

„Mokyklų uždarymai taip pat mažina galimybes išvystyti kolektyvinį imunitetą amžiaus grupėje, kuri sunkiai nesuserga“, – teigia J.Ioannidis.

Ilgas karantinas – grėsmė šimtams milijonų

„Kreivės išlyginimo“ („flattening the curve“) siekiant neleisti užsikišti sveikatos apsaugos sistemoms teorija tvirta – bet tik teoriškai.

„Mat jei sistema ir užsikiš, dėl daugumos naujų mirčių bus kaltas ne koronavirusas, o kitos ligos ir nutikimai – širdies smūgiai, infarktai, traumos, kraujavimas. Visam tam neliks laiko“, – tvirtina J.Ioannidis.

Jo teigimu, jei pandemija užtvindys sveikatos apsaugos sistemas, o radikalūs suvaržymai neduos vaisių, tuomet „kreivės lyginimas“ gali būti net žalingas. Juk tai reikš kur kas ilgesnį karantiną ir kur kas didesnį, ilgesnį spaudimą sistemoms.

„Bene svarbiausia tai, kad nežinome, kiek ilgai įmanoma taikyti radikalius karantinus nepadarant didžiulės žalos ekonomikai, visuomenei ir jos psichinei sveikatai.

Gali suirti visuomeniniai santykiai, kilti finansinė krizė, įsiplieksti neramumai, prasidėti karas. Būtent dėl to mums reikia bent jau išsamių duomenų, kuriais galėtume paremti svarbius sprendimus“, – įspėja J.Ioannidis.

Pagal patį pesimistiškiausią scenarijų naujuoju koronavirusu užsikrėstų 60 proc. žmonijos, o 1 proc. užsikrėtusiųjų mirtų – daugiau nei 40 mln. žmonių visame pasaulyje.

Maždaug tiek gyvybių 1918-aisiais pareikalavo ispaniškojo gripo pandemija, nors tada, skirtingai nei dabar, infekcija skaudžiai smogė ir daugybei jaunų žmonių.

„Galime tik tikėtis, kad gyvenimas, kaip ir prieš šimtmetį, tęsis. Bet jei valstybės bus uždarytos daug mėnesių, gyvenimas sustos. Trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės visiškai nežinomos, o grėsmė ilgainiui gali kilti ne milijonams, o milijardams žmonių.

Jei jau nusprendžiame šokti nuo uolos, turėkime duomenų, kuriais galėtume pagrįsti savo sprendimą ir surasti, kur minkščiau nusileisti“, – rašo J.Ioannidis.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai (14)